Liepos 18 dieną, vieninteliame Baltijos šalyje lygiosioms žirgų lenktynėms pritaikytame Raseinių hipodrome, varžysis žokėjų ir žirgų duetai, siekdami greičiausiųjų titulo. Lygiosios lenktynės – tai greičiausia iš visų jojimo sporto rungčių, kurios metu žirgai šuoliuoja visu greičiu, stengdamiesi aplenkti savo varžovus, o žokėjus priima sprendimus ir pritaiko savo taktiką.
Artėjant greičiausioms metų lenktynėms, nutarėme paklausti žinomų sporto pasaulio veidų apie jojimo sporto išskirtinumą.
Treneris ir mitybos specialistas Artur Lebedenko Swan, paklaustas apie jojimo sporto išskirtinumą įvairioms raumenų grupėms, pasakoja, kad jodinėjimas apima daugelį kūno raumenų ir juos įtraukia į darbą, tačiau pagrindiniai raumenys, kurie bus aktyvuojami jojimo metu, yra visas korpuso raumenynas: presas, šoninis presas ir apatinė nugaros dalis bei kojų raumenys. „Ypač svarbu turėti tvirtą ir stabilų korsetą, nes tai turės įtakos jojimo komfortui ir stabilumui. Sėdint ant balno mes naudojame klubus, nugarą ir pilvo raumenis, kurie visi yra palaikomi būtent korseto vidinių raumenų stabilumo. Jeigu jojikas turės silpną korsetą, tai gresia ateityje nugaros skausmais.“
Apie jojimo sporto intensyvumą sporto specialistas atsiliepia teigiamai: „Mano nuomone, bet kokia fizinė veikla jau yra geras žingsnis į priekį. Jojimas yra viena iš tų šakų, kurią galima atlikti dvejopai: mėgautis arba sportuoti. Jojant lėtu tempu vidutiniškai asmuo gali sudeginti apie 250-400 kalorijų, priklausomai nuo jo svorio, lyties ir raumeninės masės. Jeigu su žirgu sportuojama ir jodinėjama intensyviai, tuomet galima sudeginti net iki 550-700 kalorijų per valandą. Tai prilygsta gerai treniruotei sporto salėje su svoriais.“
Artur tikina, kad ant žirgo sėsti gali kiekvienas, svarbiausia pasirinkti tempą ir užduotis, atitinkančias savo sveikatą bei pasirengimą: „Jodinėti galima esant bet kokio amžiaus, jeigu tik leidžia sveikata. Šiam užsiėmimui nėra specialių reikalavimų, todėl jodinėti gali visi gebantys atsisėsti ant balno. Be abejo, jeigu asmuo yra lieknas ir sportiškas, turintis gerą, stabilų raumenyną, jam seksis geriau išsilaikyti ant balno ir joti, tačiau tai nėra būtinybė, nes žmogus, kuris bus apkūnesnis ar neturės tokių stiprių raumenų, gali jodinėti lėčiau ir tuos raumenis po truputį lavinti jojimo metu. Be abejo, rekomenduojama treniruoti kūną ir atskirai nuo jodinėjimo.“ Vyras sako, kad kaip ir bet koks sportas ar fizinis sunkesnis aktyvumas, jojimas gali išvarginti, todėl labai svarbu ilsėtis ir gerai atsistatyti tarp jodinėjimų, ypač jei tai daroma ilgesnį laiko tarpą – valanda ir ilgiau: „Mityba ir poilsis bus pagrindiniai dalykai, kurie leis mėgautis jodinėjimu kad ir 4-5 kartu savaitėje.“
Paklaustas, kuo jojimas išsiskiria iš kitų sportų, Artur Swan pamini emociją ir gerai praleistą laiką: „Kai sportuojama su emocija, ar tai būtų jodinėjimas su žirgu, ar kažkoks komandinis žaidimas, laikas visada praeina kur kas greičiau nei monotoniškas sportas, kaip svorių kilnojimas ar bėgimas. Be to, sakoma, kad arkliai labai gerai jaučia žmones, tad tikėtina, kad jodinėjant emociškai pasikrausime ir teigiamos energijos“, – pasakoja vyras.
Jis prisimena ir savo paties jojimo patirtis: „Man pačiam joti ant žirgo yra tekę tik kelis kartus gyvenime ir galiu pripažinti, kad net intensyviai sportuojant salėje, važinėjant su dviračiu ir bėgiojant, po jodinėjimo juntami kiti pojūčiai, fizinis nuovargis ir tai tikrai nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Labiausiai mane šioje sporto šakoje žavi emocinis ryšys su žirgu, o jei tai dar duoda ir fizinio aktyvumo, tai dvigubas teigiamas efektas.“
Biomedicinos mokslų daktaras Artūras Sujeta aiškina, kad sporto moksle kiekviena sporto šaka vertinama kaip individuali ir unikali priemonė, lavinanti tam tikras fizines ypatybes: „Jei reikėtų išskirti tris pagrindines žirgų sporto naudas žmogui, manau tai pelnytai galėtų būti liemens raumenų jėgos stiprinimas ir koordinacija, atraminio-judamojo aparato raumenų koordinacija ir pusiausvyra bei žmogaus laikysena.“ Artūras prideda, kad žirgų sportas yra labai įvairus, nuo greičio lenktynių iki važiavimo kinkiniais, o tam, sako jis, reikalingos skirtingos fizinės raitelio ir žirgo ypatybės. „Turbūt vienas iš didžiausių žirgų sporto išskirtinumas yra tai, jog šis sportas gali tapti puikia fizinės ir emocinės terapijos priemone“, – aiškino vyras.
Juokus, kad jojimas ne sportas – juk neša žirgas, ne žmogus, Artūras Sujeta atremia raginimu pabandyti patiems pajoti bent 20-30 minučių: „Žinoma žirgų sportas nėra Tour de France dviračių varžybos, tačiau panašumų yra. Visų pirma, optimalus čempionų svoris, priklausomai nuo rungčių, visada yra svarbi raitelio svorio kategorija. Savaime suprantama, sportas, kuriame svarbi sportininko svorio kategorija, įpareigoja laikytis režimo ne tik sportuojant bet ir valgant. Raumenų įtampa jojimo metu priklauso nuo raitelio meistriškumo ir gebėjimo atlikti ergonomišką judesį, tačiau net patiems geriausiems jojimas yra gana varginantis, ką jau kalbėti apie mėgėjus.“
Paklaustas apie jojimo sporto minusus, vyras pamini, kad šis sportas turi savų pavojų: „Kaip ir kiekvienas sportas, jojimas gali būti pavojingas dėl galimų traumų atliekant sudėtingus manevrus, neįvertinus savo galimybių. Gebėjimas valdyti ne tik savo, bet ir žirgo kūną, reikalauja neįtikėtinai daug pasiruošimo, kalbant apie profesionalų lygį, tai gali būti gana pavojingas sportas.“
Jojimo sportas išsiskiria savo amžiaus kategorijos apimtimis, kalbant apie vienoje grupėje besirungiančius raitelius. Artūras aiškina, kad jojimas išsiskiria savo judesių įvairove, o tai anot jo, labai svarbu ne tik raumenims, bet ir galvos smegenims: „Senstant, siekiant neprarasti kognityvinių gebėjimų, judesių įvairovė vaidina itin svarbų vaidmenį“, – jojimo naudą tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms pabrėžė biomedicinos mokslų daktaras.
Artūras Sujeta pasakoja, kad jojimas, kaip teigiamą naudą turinti priemonė, gali būti naudojamas įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms: „Eilė mokslinių tyrimų
rodo nenuginčijamą terapinio jojimo naudą neurodegeneracinėmis ligomis sergantiems
žmonėms. Pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius – šios progresuojančios ligos kontrolei jojimo
terapija taikoma jau dešimtmečius. Jokimo metu žmogaus emocinę sveikatą veikia ir seratonino hormonas, manoma, kad šis sportas gali būti naudingas depresija sergantiems žmonėms. Taip pat jojimas gali būti puiki socializacijos priemonė.“
Vyras dalinasi pats ant žirgo sėdėjęs tik būdamas penkerių ar šešerių metų: „Tačiau ir čia
matau didelį jojimo išskirtinumą. Vis kartą užkeltas ant žirgo, būdamas vos 5-6 metų amžiaus
tai prisimenu ir šiandien!“
Artūras sako kaip sporto mokslininkas įpareigotas domėtis įvairiomis sporto šakomis: „Dar savo studijų laikais ne kartą teko stebėti jojimo treniruotes, domėtis terapinio jojimo potencialu paskatino ir prieš 10 metų baigtas reabilitacijos bakalauras. Vėliau, magistro ir doktorantūros metais, jojimas buvo viena iš sporto šakų, su kuriomis kartais susidurdavau skaidydamas įvairius mokslinius darbus.“ Jis prideda, kad potenciali jojimo sporto nauda žmogaus sveiktai tikrai sužavėjo. Todėl su šia sporto šaka ateityje biomedicinos mokslų daktaras planuoja supažindinti ir savo dukrytę.