Pavasaris – atgimimo metas. Metas, kuomet vis aukščiau kopianti saulė byloja neabejotinai aiškią tiesą – atėjo laikas naujai gyvybei gamtoje. Metas, kai žiemą ramiai snaudę gluosniai pabunda ir ima puoštis pūkuotais žiedų kačiukais, kai margaspalvius sparnus atsargiai išskleidžia peržiemojęs drugys, o į savo gimtąsias vietas sugrįžta, regis taip seniai bematyti paukščiai keliauninkai…
Kovo 20-oji Pasaulinė Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šią dieną susilygina dienos ir nakties ilgumas, prasideda astronominis pavasaris. Tai diena, kai diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus. Tai diena, kai kalbama apie mūsų planetai iškilusius pavojus, jei ir toliau nekreipsime dėmesio į visuomenės darnaus vystymosi būtinybę ir svarbą, jei mūsų veikla žydinčioje planetoje bus nukreipta tik beatodairiškam mūsų pačių gerovės ir patogumo kūrimui, negalvojant apie ateities kartas.
Pasaulinė Žemės diena – mus ragina ir įpareigoja konkrečiais darbais prisidėti prie gamtinės aplinkos puoselėjimo ir saugojimo. Tą galime atlikti kiekvienas savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje. Rūpintis Žemės išsaugojimu privalome visi. Kiekvieną dieną. Pasitikdami grįžtančius paukščius kartu su Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos- daugiafunkcio centro Jaunaisiais miško bičiuliais ir mokytojais surengėme gražią pavasario šventę, kuri mokykloje jau tapo tradicine. Jau kovo pradžioje 5-10 klasių mokiniai griebėsi darbo. Dirbo išsijuosę: matavo, pjaustė, kalė, konstravo inkiliukus paukšteliams. Ypač gražių inkilėlių padarė Irmantas Žikaras, Dovydas Valinčius, Justinas Mižutavičius, Mantas Valinčius. Jų ir kitų mokinių pagamintais nameliais paukščiams galėjome grožėtis renginio metu.
Renginio, skirto Žemės dienai, metu vaikai dalyvavo proto mūšyje apie Lietuvos gamtą, minė mįsles. Į šią šventę buvo pakviesti svečiai: Pikčiūnų girininkijos girininkas Albertas Tolevičius ir girininko pavaduotojas Žydrūnas Pužas. Kaip ir kiekvieną pavasarį viena iš sanitarinių miško apsaugos vykdomų priemonių – inkilų kėlimas miškų paukščiams. Po viktorinos, pasiėmę inkiliukus, visi šventės dalyviai iškeliavo į Pikčiūnų girininkijos mišką. Ten vaikai kruopščiai ir su meile kėlė inkilus savo sparnuotiesiems draugams. Atlikę šį atsakingą darbą, renginio dalyviai gėrėjosi supančios, atbundančios gamtos grožiu, žaidė žaidimus, spėliojo medžių amžių, bandė atpažinti medieną. Vėliau buvo užkurtas laužas, kuriame čirškėjo gardžios dešrelės. Pasistiprinę, pabuvę gamtoje ir pajutę atbundančio miško gaivą, grįžome į mokyklą.
Nors diena buvo šalta, vėjuota ir visai nepavasariška, buvo šilta ir gera nuo puikaus jausmo padarius gerą darbą! Kai žmones lydi nuoširdumas, net ir pikčiausi vėjai negadina nuotaikos. O inkilų tikrai iškelta daug – parlėkę giesmininkai turės kur perėti. Tikimės ir žinome, kad šis nuoširdus darbas padės išvysti pasaulį naujoms gyvybėms, naujiems gamtos garsams ir spalvoms. Smagu jausti, kad po dar vienos speiguotos žiemos sugrįžę paukšteliai į savo gimtinę ir vėl džiugins mus savo čiulbesio melodijomis. Viliamės, jog iš tokių gamtos mylėtojų ir pagalbininkų, kaip mūsų mokyklos mokiniai, išaugs žmonės, supratingi ir gerbiantys gamtą…
Manau, kad paukšteliai bus labai dėkingi visiems vaikams ir jų tėveliams už suteiktą būstą ir tikėsis, kad kitais metais šie nepamirš jų aplankyti, o gal ir naują inkilą atnešti. Dėkoju šventės dalyviams, svečiams, ir visiems, prisidėjusiems prie šios gražios dienos paminėjimo.
Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos mokytojas Gediminas Armoška
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė
no images were found