Labai trumpą laiką Žemė turėjo du mėnulius.
Pirmasis, žinoma, yra tas, kurį mes turėjome ir turime. Kitas, tuo tarpu, buvo ganėtinai neseniai atsiradęs mūsų orbitos papildymas, kurio dydis prilygo kompaktinės klasės automobiliui, taigi jis buvo per mažas daryti poveikį vandenynams ar kad būtų matomas plika akimi.
Atsitiktinio susidūrimo metu gravitacinės jėgos ištraukė šią kosminę uolieną iš orbitos aplink Saulę ir permetė jį į mūsų planetos orbitą.
Apie miniatiūrinio mėnulio, žinomo kaip 2020 CD3, atradimą buvo paskelbta vasario mėnesį ir tuomet ši žinia pradžiugino daugybę žmonių visame pasaulyje.
Remiantis astronomų skaičiavimais, mažasis mėnulis aplink Žemę ratus suko metus, o galbūt ir ilgiau.
Visgi, ši draugystė buvo trumpalaikė – mažasis mėnulis mus paliko vardan didesnio, ryškesnio traukos taško.
Pasitraukimo momentas fiksuotas apie kovo 7 d. Nuo tos dienos 2020 CD3 yra apribotas Saulės gravitacijos, kas reiškia, kad jis nebėra mūsų mažasis mėnulis.
Taip turėjo kažkada nutikti.
Miniatiūrinis mėnulis yra toks objektas, kurį astronomai apibūdina kaip „laikinai pagautą objektą“. Niekada nebuvo manyta, kad jis pas mus užsilaikys ilgiau.
Visgi, astronomai neslepia, jiems šiek tiek gaila praradus jį. Tačiau Žemės gravitacinė trauka yra pakankamai stipri, kad ateityje pagautų kitą, pro šalį skriejantį, kosminį objektą.
Trumpai egzistavusio Žemės mėnulio istorija, kaip ir didelė dalis kitų astronominių atradimų, prasidėjo observatorijoje ant kalno viršūnės.
NASA finansuojamo projekto „Catalina Sky Survey“ teleskopai Arizonoje, buvo sukurti sekti arti Žemės skriejančius asteroidus bei kometas ir vieno tokio naktinio stebėjimo metu, vasario mėnesį, buvo užfiksuotas ir šis objektas.
Dėl susiduriančių gravitacinių jėgų, tiek iš mūsų planetos, tiek iš jos pagrindinio mėnulio, 2020 CD3 kelias aplink Žemę buvo ganėtinai padrikas, o ne stabili ir vientisa kilpa.
Remiantis orbitiniais duomenimis astronomai iš karto galėjo matyti, kad jis tolsta nuo Žemės – jam reikėjo tik lengvo postūmio, kad jis ištrūktų iš mūsų planetos orbitos.
Nors astronomai užtikrintai mano, kad buvęs mūsų mėnulis nėra kosminio šlamšto objektas, visgi, jie nėra tikri kokios rūšies tai uoliena.
Tai gali būti vienas iš daugybės asteroidų, kurie skrieja netoli Žemės, link mūsų išstumtas iš asteroidų žiedo, egzistuojančio tarp Marso ir Jupiterio orbitų.
Arba tai gali būti mūsų tikrojo mėnulio dalis, atskilusi nuo jo paviršiaus susidūrimo, su kita kosmine uoliena, metu. Astronomai toliau bando identifikuoti jį, o kiti jau analizuoja duomenis, galinčius nusakyti 2020 CD3 spalvą ir atskleisti ar jis primena asteroido, ar mėnulinės uolienos atspalvį.
Tuo tarpu pats 2020 CD3 toliau skrieja tolyn nuo Žemės ir kas sekundę darosi vis blankesnis. Dabar, kai uoliena pereina į tarpplanetinį kosmosą, o ne sukasi aplink Žemės-Mėnulio sistemą, jo kelionė yra labiau prognozuojama.
Teigiama, kad 2020 CD3 dar kartą arti Žemės skries 2044 metų kovą, tačiau tuomet jis nebus pakankamai arti, kad Žemė vėl jį sugautų.
Vieną dieną, tarp Žemės ir šio buvusio mūsų miniatiūrinio mėnulio, gali prasidėti nauji, kur kas artimesni santykiai, tačiau „vieną dieną“ kosminio laiko terminais gali reikšti ir tūkstančius metų.
Ir kitą kartą 2020 CD3 gali taip ir nepasisekti ištrūkti iš Žemės gniaužtų – jis gali įsiveržti į planetos atmosferą ir visiems stebintiems apačioje surengti spalvingą meteorų šou.
Žemė gali turėti ir kitą ar net kelis kitus miniatiūrinius mėnulius, besislepiančius už teleskopų stebėjimų lauko.
Kai kurie astronomai skaičiuoja, kad bet kuriuo metu planeta turi mažiausiai vieną mažytį mėnulį. Remiantis vienu tyrimu, įprastinis miniatiūrinis mėnulis aplink Žemę orbitoje skrietų maždaug devynis mėnesius, tačiau kiti čia gali likti ir ištisiems dešimtmečiams.
„Mes nuolatos esame trumpalaikiame balete su mažesniais objektais, kurie keičia savo orbitas,“ – sakė Michele Bannister, planetų astronomė iš Kenterberio universiteto Naujojoje Zelandijoje. „Kartais, vienas iš jų bus orbitoje, kuri yra pakankamai arti, atitinkanti konkrečius parametrus, kur mes galėsime jį sugriebti ir bent kurį laiką šokti drauge. Tačiau šie šokiai yra trumpi.“