Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklos jaunieji miško bičiuliai ankstų vasario 2-osios rytmetį Pasaulinės pelkių dienos proga išsiruošė į Praviršulio pelkę. Pelkė – drėgna vieta su storu durpių sluoksniu. Augalai prisitaikę prie didelio vandens kiekio ir nepalankių sąlygų. Pelkės svarbios mūsų išlikimui. Nebus pelkių – neliks geriamojo vandens.
Vasario 2-ąją – Pasaulinę pelkių dieną – mini 164 prie Ramsaro konvencijos prisijungusios pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Ši konvencija buvo pasirašyta prieš 42 metus – 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste, Ramsare. Pagal šią konvenciją saugomos planetos išlikimui svarbios pelkės ir šlapžemės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, kuriuose gausu vandens. Taip pat jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu neviršija 6 metrų. Šiuo metu į Ramsaro konvencijos sąrašus įrašyta daugiau kaip 2000 šlapžemių visame pasaulyje. Bendras šių teritorijų plotas – apie 197 849 428 ha. Lietuvoje tarptautinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis yra paskelbtos 7 vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės ir Žuvinto gamtiniai rezervatai, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė Labanoro regioniniame parke ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos pelkių kompleksas.
Pelkių dieną Praviršulyje praleidome puikiai! Dėkojame 47 žygeiviams iš visų Lietuvos kampelių. Nors oras ir nelepino (buvo pelkė ir iš apačios, ir iš viršaus), gera nuotaika ir optimizmas ėmė viršų! Žygiuodami klausėmės Sargelių kaimo bendruomenės pirmininkės dr. Daivos Šeškauskaitės sekamų Praviršulio legendų, Tytuvėnų regioninio parko ekologės Deimos Pranckūnienės pasakojimų apie augaliją bei gyvūniją. Pamatėme šimtą metų augančias pušis, visą laiką žalią augaliją, kiminus. Pasivaikščioję po pelkę, aplankėme Šventupį, Praviršulio ežerą. Ėjome per bebrų užtvanką iki Šventupio, sukome link Švendrių, atėjome prie ežero. Pelkinis ežeras sužavėjo visus.
Žygį organizavo ir vedė dr. D.Šeškauskaitė, kuriai ir D.Pranckūnienei tariame didelį ačiū. Už kantrybę, ryžtą žygyje dėkojame ir visiems vaikams. Nuklampojome apie 6 km, nuo šlapdribos ir lietaus kiekvienas mūsų pajuto papildomą svorį ir nuovargį, bet viską atpirko pasakiški pietūs, už kuriuos dėkojame Sargelių bendruomenės šeimininkėms.
Tikimės, kad gripą palikome pelkėje, linkime visiems jo nesutikti ateityje.
Jaunieji miško bičiuliai, mokytojas Gediminas Armoška
