Iki šio sekmadienio – Trijų Karalių – dar džiaugsimės miestų eglėmis. Tylant švenčių šurmuliui, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pasidomėjo, kaip miestai ruošėsi Kalėdoms ir Naujiesiems metams.
Kaip teigia VPT, reikalingus šventėms pirkimus reikėtų organizuoti gerokai iš anksto. Dabar pirkimai dažnu atveju pradedami vėlai, jie skaidomi, kad būtų mažos vertės ir galima būtų kreiptis į vieną tiekėją. Nesant konkurencijos, prarandama galimybė nupirkti pigiau. Numatomi trumpi pirkimų įgyvendinimo terminai, todėl sutartys vykdomos skubotai.
VPT apžvalga parodė, kad kalėdines egles ir puošybą savivaldybės perka pačios arba paveda tai daryti pavaldžioms įstaigoms.
Dažniausiai pirkimai yra skaidomi į dalis. Nors dėl to padidėja galimybė pirkimuose dalyvauti smulkiems tiekėjams, tačiau panašu, kad skaidymo tikslas būna ne tas. Pirkimai išskaidomi, kad jie būtų mažos vertės ir galima būtų neskelbiant pirkimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) kreiptis į konkretų tiekėją. Taip apribojama konkurencija ir prarandama galimybė nupirkti pigiau ir taupyti lėšas. Pavyzdžiui, Vilniuje tie patys septyni tiekėjai šventinių renginių paslaugas teikė ir 2018 metais, ir 2017 metais. Tauragėje tas pats tiekėjas eglę puošė ir šioms, ir praeitoms šventėms, Alytuje tas pats tiekėjas renginį taip pat rengė dvejus metus iš eilės.
Taip pat pastebima, kad dažnai sutarties įgyvendinimo terminas būna vos kelios dienos, o pasiruošimas sutartį įgyvendinti paprastai užtrunka kur kas ilgiau (pvz., leidimų elektros prisijungimui išdavimas trunka ilgiau nei kelias dienas). Todėl tikėtina, kad paslauga perkama iš konkretaus numatyto tiekėjo, kuris iš anksto jau yra pasiruošęs įgyvendinti sutartį.
Apžvalga rodo, kad bendrovė „Švenčių studija“ Lietuvoje papuošė daugiausiai miestų eglių, t.y. šiai bendrovei labiausiai sekėsi miestų eglių puošybos pirkimuose. „Švenčių studija“ šiemet šventėms puošė pagrindines miestų egles Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje.
Neblogai pirkimuose sekėsi ir viešajai įstaigai Tekstilininkų ir dailininkų gildija – ji gamino ir puošė Kauno ir Alytaus egles.
Labiausiai skubotai centrinę miesto eglę ir jos puošybą pirko Vilnius – pirkimo konkursą organizavo lapkričio pradžioje, su „Švenčių studija“ pasirašius sutartį, jos įgyvendinimui liko vos dvi savaitės. Pirkime dalyvavo vienintelis tiekėjas. Sostinė skubotai pirko ir šventės organizavimo paslaugas: laimėjusiems tiekėjams kai kuriais atvejais pasiruošimui liko vos viena ar kelios dienos.
Trumpą sutarties įgyvendinimo terminą (iki dviejų savaičių) paliko, t.y. pirkimus vėlai vykdė ir Marijampolė bei Tauragė.
Palyginti anksti eglių puošybos pirkimus pradėjo Kaunas (praeitų metų kovo mėnesį), Panevėžys (praeitų metų liepos mėnesį), o, pavyzdžiui, Alytus sutartį trejiems metams pasirašė dar 2017 m. lapkritį.
O kiek gi kainavo pagrindinių miestų eglių puošimas? Vilnius išleido 94 972 eurus, Kaunas – 80 000 eurų, Klaipėda – 58 173 eurus. Mažesnieji miestai apsiribojo kur kas kuklesnėmis sumomis. Pigiausiai eglė atsiėjo Utenai – 10 773 eurus. Tauragė už eglę ir jos puošimą mokėjo 20 892 eurus, Alytus – 29 545 eurus, Marijampolė – 27 830 eurų, Šiauliai – 32563 eurus, Panevėžys – 64 130 eurų.
Šventiniai renginiai miestams kainavo daugiau nei eglės: Vilnius išleido 109 726 eurus (sudarė dešimt sutarčių su keliais tiekėjais), Kaunas – 225 028 eurus (sudarė 33 sutartis su keliais tiekėjais), Klaipėda renginiams išleido apie 108 612 eurų.
Buvo ir šventėms taupiusių miestų. Pavyzdžiui, Telšiai eglutės visai nepirko, ją gavo dovanų iš gyventojų. Eglę dekoravo Telšių kultūros centras. Telšiai pirko tik renginio organizavimo paslaugą už 3630 eurų ir pirotechniką už 3025 eurus.
Informacija parengta pagal viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų bei sutarčių viešinimo, kurias pirkimo vykdytojai pateikė Viešųjų pirkimų tarnybai ir paskelbė Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, duomenis.