Visai rimtai. Visai arti rakto skylutės

Beprecedentė ataka prieš laisvą žodį. Vakar paskelbta, kad blokuotamos visa eilė rusiškų žiniasklaidos priemonių. Ir kartu – kaip ir tarp kitko visa eilė lietuviškų. Mano nuomone, rusiškų propagandinių seniausiai reikėjo nebetransliuoti. Tačiau žvelgiant į užblokuojamas ir kitaip spaudžiamas lietuviškas,visų turinio nežinau, sakykim „Respubliką“, „Neredaguota“ akivaizdu, kad konservatorių ir liberalų vyriausybė eina putinizmo pėdomis. Užblokuotos ir kitaip spaudžiamos žiniasklaidos priemonės tiesiog apdrėbtos propaganda ir karo kurstymu. Be jokių įrodymų. Šimonytė dievagojosi, kad ji už laisvę, bet kai eina kalba apie Baudžiamojo kodekso ribas, tai… Kur ir kada užblokuotieji pažeidė Baudžiamąjį kodeksą? Ir kodėl tokiu atveju jie neatsidūrė teisme? Jei neatsidūrė – tada jie nieko nepadarė.
Turbūt aišku, kad tokiems veiksmams nėra jokio teisinio pagrindo, o tik nurodymai, ką su kuriuo daryti, ką policija ir įvykdė. Demokratijos nėra be laisvo žodžio ir nuomonių įvairovės. Tuo ji ir skiriasi nuo putinizmo, kad vieniem valdžia yra svajonių moteris, o kitiems – ne jų skonio. Demokratijoje nėra teisingų nuomonių, nes jei kažkuris žinotų, kas yra teisinga kažkurioj situacijoj, seniai gyventume žemės rojuje. Kaip ir ši mano nuomonė, ji gali būti vertinama kaip teisinga, o kitų kaip klaidinga. Šiuo atveju manau, vyriausybė, kuri susitapatino su valstybe, irgi kaip putinistai nori, kad žiūrėtume tik ten ir tik taip, kaip jai reikia. Toks veiksmas yra pretekstas be jokio teisinio pagrindo uždaryti bet kokį leidinį, jei tik jis per daug kritikuoja arba ne tuos žmones kalbina arba kažkam kažkas pasivaidena. Sakykim, man gali pasivaidenti, kad kaimynas keikiasi ir jis gali padaryti nusikaltimą. Suimkim jį. Nebūkim naivūs – istorija rodo, kad sunaikinus žodžio laisvę toliau seks fizinis asmenų persekiojimas, „neteisingų“ įmonių uždarymas. Vyriausybė, kuri pusę metų buvo atėmusi daliai žmonių teisę nusipirkti batus ir už tai nesulaukusi iš Konstitucinio teismo įvertinimo, išdrąsėjo daryti bet ką. Teisės ir laisvių nebėra, ją keičia kas ir kam kas patinka ar ne. Sakykim, man nepatinka žurnalas „Uogos ir grybai“, aš sukeliu skandalą, kad tai smurtas, kaip tas uogas nuo šakelių rauna, o grybų žudynių propaganda.
Žodžio laisvę turėtų ginti pirmiausia žurnalistai. Deja, seniai sakiau, kad daliai leidinių patiems tapus cenzoriais, tai geruoju nesibaigs. Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pats ragino prieš „Respubliką“ imtis priemonių. O ką reikia uždaryti nurodė ar rekomendavo….Internetinės žiniasklaidos asociacija. Kitaip sakant, tie kurie turėtų ginti žodžio laisvę patys tapo ne tik cenzoriai bet ir teisėjai.
Kai politikai, žiniasklaida, teisė ir valstybės aparatas sulimpa į vieną krūvą gimsta… sovietų sąjunga. Karas kitoje valstybėje negali būti pretekstas atimti kažkieno teises, užgniaužti nepatinkančius leidinius ir valdžios kritikus. Mano galva, tokie dalykai turėtų kelti susirūpinimą ne mažiau kaip karo grėsmė. Kodėl? Nėra laisvės, kad ir laisvės klysti, nėra išvis laisvės. Gyvenau sovietų sąjungoje ir žinau, kad žodžio, susirinkimų laisvės nebuvimas lydimas skurdo, trūkumo, persekiojimų ir kitų marazmų. Tokia yra valdžios diktatūros su viena teisinga nuomone kaina. Bet kas gali būti apkaltintas bet kuo ir nuteistas už bet ką, nes būna nurodymas. Aršus antikomunistas esu maždaug nuo 8 klasės, man nesvarbu, kas įvedinėja komunistinius principus, visada būsiu prieš.
Žodžio laisvė, kurią reguliuoja ne patys skaitytojai, o politikai ir valstybės aparatas, baigiasi blogai visose šalyse, ar tai būtų Ispanija, ar Rusija, ar Venesuela. Demokratijoje žmonės atsirenka patys, diktatūros – palieka tik rakto skylutę. Nekritikuojama ir nekontroliuojama visuomenės valdžia ir jos aplinka tiesiog išdurnėja, ima vogti, atsiranda turtuolių klanai, o valstybė jai lieka tik asmeninis pajamų šaltinis, o teisė ir įstatymai – patarnaujantys.
Ar Lietuvoje nebėra teisininkų,nebėra politologų, žurnalistų, humanistų, kurie ką nors pasakytų šiuo klausimu? Galbūt yra kažkokios žmogaus teisių gynimo grupės, kurios turėtų kreiptis į tarptautines įstaigas? Mums nebereikia laisvės ir demokratijos? bet perspėju, kad ilgalaikėje perspektyvoje nukentėsim visi. Žiūrint pro rakto skylutę kitaip nebūna net Lietuvoje.
 
Linas Bitvinskas