Ko jau ko Lietuvos istorijoje netrūko – tai išdavikų. Didvyrių turėjome nedaug, o štai išdavikų ir kolaborantų – nors vežimais vežk. Vakar Seime konservatoriai ir liberalai, aktyviai prisidėjus ir daliai vadinamosios opozicijos, įvykdė išpuolį prieš lietuvių kalbą, kokio nebuvo nuo caro laikų, kai tas bandė įvesti graždanką ir atsilikusius lietuvius pripratinti prie kirilicos.
Nė kiek neabejojau, kad jie puls lietuvių kalbą, kaip trukdį įeiti į „modernų, atvirą pasaulį“, nors konservatorių gerbėjai visaip tai neigė, vadino šališku konservatorių nemėgimu, pliatkais. O dabar tai tampa tikrove – dokumentuose leista rašyti raidėmis, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Automatiškai tai persikels ir į wisą kalbos wartojimą. Nepajusime, kaip Kaunas vėl taps Kowno, o Vilnius – Wilno.
Manau, akivaizdu, kad taip su lietuvių kalba elgtis gali tik neomarksistai, Cvirkos, Paleckio, Sniečkaus, KGB ir komunistų partinės nomenklatūros tiesioginiai ar ideologiniai palikuonys internacionalistai, kuriems nusišvilpt ant tautos ir ant visko, kas čia yra. Griauna ir toliau griaus, kad įsiteiktų savo užsienio partneriams ar kuratoriams, kaip jų tėvai ir seneliai – Kremliui. Tiesa, šį kartą jie „atsilikusiai Lietuvai“ užsimojo atvežti ne Stalino saulę, o globalistinį rojų be tautų. Taigi, sugriaukim lietuvių kalbos sistemą, pradėkim dokumentuose naudoti raides, kurių nebuvo (garsioji „žmoga“, lyčiai neutrali kalba, esą neįdomūs lietuvių autoriai, kurių nereikėtų mokyti mokyklose – iš tos pačios serijos).
Kas nors pasakys, kad ką čia reiškia tos trys svetimos raidės ir ką jos padarys. Gal ir nieko, bet kiek pamenu ir sovietų sąjungos karinės bazės Lietuvoje 1940 metais irgi buvo tik trys.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: http://nyksciai.lt/