Vieni gimsta peiliais, kiti šaukštais. Ir nieko čia nepadarysi. Ir nereikia dėl to graužtis. Vis išgyvendavau, kad per daug neigiamai jaučiu, nusprendžiau būti teigiamas nors vieną dieną ir reaguoti į tai, ką sutinku gyvenime, be negatyvo.
Ir prasidėjo. Skambina, klausia, ar čia telefonų salonas. Prisiminęs savo pažadą sakau TAIP. Klausia, ar šiandien dirbam, sakau TAIP, padėkoja, mandagiai atsisveikinom. Fu… pranešė. Po pietų skambina kitas (man įdomu, kur mano telefonas vakalojasi?), klausia: „Ar atiekate apunktūrą?“. „Ką tokią?“. „Apunktūra, nu, kur su adatėlėm gydo“. Pagalvojau, ką čia man atsakius, paskui nusprendžiau – spjoviau aš ant visokių eksperimentų ir tapau savimi. Ir esu patenkintas, kitaip dabar žmones adatom badyčiau.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: http://nyksciai.lt/