Skambina iš ryto:
– Laba diena, kaip gyvuojate?
– Ačiū, – bandau pagal balsą atrinkti, kas skambina. – O jūs?
– Nieko. O kaip šiemet obuoliukai?
– Na, prastokas derlius, šalnos, sausra… – stengiuosi neišsiduoti, kad nepažįstu.
Staiga balsas pasidaro žvalus:
– Oi tai nieko, ir pas mane nekaip, bet kaip ir pernai kokie 200 tonų bus. Mes jau galim atvežti, ar priimsi?
Pagalvojau, kad, ko gero, žmona ir vaikai kažką nuo manęs pernai nuslėpė.
– Kiek kiek? – perklausiau.
– 200 tonų, rytoj jau galėtume atvežti.
– Aaaaa, tik 200 tonų, – sakau, – mažoka. su tiek neprasidedu, geriau į vyno gamyklą pasiskambink…
Žodžiu, atsisveikinome.
Va, dėl ko man patinka gyventi Anykščiuose, čia tau iš ryto kas nors gali paskambinti ir 200 tonų obuolių atvežti.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: http://www.silelis.info/