Visai rimtai. O mes čia gyvenam

„Aš čia po parduotuves kaip po muziejus vaikštau. Iš kur jūs tiek pinigų gaunat?“, – rašo pažįstama, grįžusi iš Anglijos atostogoms. Jos teigimu maistas ten pigesnis.

Galima pamanyti, kad čia toks vienetinis atvejis, kai grįžę emigrantai baisisi kainomis. Bet ne. „Vaikai, į burgerius nežiūrėkit, Airijoje gausit“, – savo atžaloms nurodo pažįstamų emigrantų šeima Anykščių kavinėje.  Pagyriau, kad vietoj burgerių šeima renkasi tautinį plokštainį, taip sakant – per maistą tautinę dvasią skiepija. „Supranti, mums čia per brangu, burgeriai Airijoje žymiai pigesni“, – susinepatogino šeimos galva.  Valgėme kurį laiką tylėdami.

Pasibaigus sovietmečiui  Lietuvoje buvo apie 1500 kaimo mokyklų. Dabar tikslių duomenų neskelbiama, tačiau jau 2009 metais buvo likę apie 500 kaimo mokyklų. Taigi, nepriklausomybės pasiekimai stulbinantys – išnyko 1000 kaimo mokyklų.  Anykščių rajonas – ne išimtis. Neliko mokyklų Skiemonyse, Raguvėlėje, Staškūniškyje, neliko pradinių skyrių kaimo vietovėse, o ir esančios kaimuose mokyklos –  ant nebūties slenksčio.  Ir nepanašu, kad būtų kitaip. Jauni žmonės burgeriais savo vaikus Airijoje maitina, nes ten jie pigiau kainuoja, o uždarbis  didesnis. Štai ir visa aritmetika.

Bet užtat galime pagirti save. Emigrantus kainos pritrenkė, o mes čia gyvename ir net svorio priaugame per žiemą.

 

Linas BITVINSKAS

Šaltinis: http://nyksciai.lt/