Visai rimtai. Nuomonė kaip nusikaltimas

Mano nuomone, taip atrodo Rusijoje ištobulintas nuomonių ir žodžio laisvės užspaudimo būdas, vadinamas „travlia“, praktikoje. Žodžio laisvė ir nuomonių įvairovė yra nediskutuotina vertybė demokratijose, žmogaus nuomonė neprivalo būti „teisinga“. Nesu gerbėjas nei vieno, nei kito, bet kiekvienas žmogus turi teisę turėti kokią tik nori nuomonę, kurią, beje, gali bet kada ir pakeisti, ir už tai negali būti persekiojamas kaip už nusikaltimą. Nepaprastoji padėtis, kuri vienintelėje Lietuvoje iš ES šalių įvesta, negali būti pretekstas važiuoti volu per žodžio ir nuomonės laisvę. Sakykim Džonas Lenonas buvo pacifistas net kai jo šalis buvo įsitraukusi tiesiogiai į karą.
Valdžia manęs nestebina, kiekvienoj šalyje valdžia užgrobs tiek žmogaus laisvių, kiek tik galės. Pajutusi, kad nieko nebuvo už tai, kad buvo atėmusi dalį laisvių iš piliečių per pandemiją, valdžia žengs toliau. Mane stebina visokių žmogaus teisių organizacijų tyla matant tokius reiškinius kaip puolimas prieš opozicinę „Respubliką“ be teisinio pagrindo, atskirų žmonių „travlia“. Tai baisūs procesai, nes suvokite, kad kuriami precedentai susidoroti su bet kokiu žmogumi ar organizacija be nusikaltimo ir apeinant teisę, o tiesiog pagal valdžios ar jos patarnautojų nurodymus. Taip pat stebina meno ir kultūros žmonės, jų organizacijos, kurie tyli ir negina laisvės. Kaip jūs ką nors apginsite, jei neapginate sergančio Tumino ar Statkevičiaus, kurio „nusikaltimas“ – pasiūlymas atsipalaiduoti? Pritariate, nėra kam pasakyti – užteks ieškoti priešų ten, kur jų nėra? Andrejus Makarevičius, kuris tapo priešu Rusijos valdžiai, nes pasisakė už taiką,ir jam, kaip ir eilei kitų muzikantų, uždrausta koncertuoti (Borisas Grebenščikovas vos prasidėjus karui pats pranešė, kad atšaukia visus savo koncertus), labai gerai parašė apie diktatoriškos valdžios palaikytojus-mianininkus, kad jų bendras bruožas – „bezdary“(neturintys talento). Turbūt nėra atsitiktinumas, kad ir Lietuvoje pirmiausia atakuojami savo srityse pripažinti.
Gyvenau kartą sovietų sąjungoje, antrą kartą ten, kur nėra laisvo žodžio ir bijai pasakyti, ką galvoji, atsidurti nepageidauju.
 
Linas Bitvinskas