Išdėstysiu savo nuomonę. Nebijokite tų naujų įstatymų. Jie bereikšmiai. 70 žmonių susitarė, kad jie panaikins Dievo įstatymą. Kadangi nubalsavo, tai dabar jau niekas negalės pakeisti. Kvailystė. Žmogus nori būti dievu. Hitleris laužė rankas, kad vienintelis dalykas, ko jis nori, kad „tas Jėzus paliktų jį ramybėje“. Kitaip sakant – tą patį, ką ir dabartiniai visokio plauko neomarksistai gieda – Dievas atgyvena, prietarai, mitai, o mes naują pasaulį pastatysim – be šeimos, be tautos, ženysimės kas su kuo norės, įvesim skaitmenizavimą, visuotinę kontrolę. Gražu, tamsybininkai bus palaužti. Bet tada ima plisti raupai. Netikėtumas.. Dievo nepalenksi nei mitingais, nei seilėtais postringavimais apie meilę, nei žiniasklaidos užvaldymu ar privalomais įstatymais, nei tuo, kad užčiaups burnas nekalbėti.
Kažkada rašiau, kad Biblija – pati giliausia iš visų knygų, kurioje yra visi atsakymai. Gal kam atrodo, kad atsitiktinumas, jog per vienapolių sueigas išplito raupai, tačiau reikia žinoti, kad Biblija raupsus (caraat) įvardina kaip ligų karalienę. Pačią baisiausią ligą, kuri liudija apie tai, kad žmogus pirmiausia ligonis savo sieloje, gyvena neteisingai ir žmogui reikia ištaisymo. Raupsuotieji buvo išvejami iš visuomenės pirmiausia dėl to. Biblija sako, kad pasveikę raupsuotieji buvo laikomi, kai visa oda buvo apimama raupsų. Kitaip sakant, paradoksalu, tada, kai aiškiai matoma liga ir didžiausia tikimybė užsikrėsti.
„Raupsai“ – צרעת (caraat) verčiami ir kaip סגירו („sgiro“ – „uždarantys“). Tai liga, kuri „uždaro“ viską, kas ateina iš aukštybių, ypač gerumą. Tai liga, kuri pirmiausia pasireiškia sieloje, o tik paskui kūne. Raupsuotas – ( „Mecora“),reiškia:– „Moci šem ra“ („Išvedantis“ blogas kalbas). Kitaip sakant, tai žmogus, kuris užsidaręs nuo visko, kas gera, kas ateina iš viršaus ir pilnai atsidavęs blogiui, „kietas ir šiurkštus“, pasikėlęs į didybę. O „Moci ra“ verčiama kaip surasti „Surasti blogį“. Taigi, Biblijos požiūriu, norint išgydyti blogį, pirmiausia jį reikia surasti ir atskirti nuo kitų ir leisti kietam į išdidumą pasikėlusiam žmogui pabūti su savo nešvarumais atskirtam.
Kad tai pavojinga, galime stebėti, kaip liga, kuri „uždaro“, esmingai pakeičia žmogų – jie negali priimti perspėjimų, o juos įvardija kaip neapykantą, kadangi jų viduje tik ta dvasinė jėga ir cirkuliuoja. Iš čia ir neapykanta ir panieka viskam, kas normalu, padoru, gražu, teisinga. „Užsidaręs“ žmogus nepritarimą jo liguistai būsenai taip pat iškart priskiria prie neapykantos jam.
Kitaip sakant, vaikinai ir merginos su vėliavėlėm savo paraduose kliedite apie meilę, toleranciją, gėrį, pasirinkimą, o nesuprantate, kad esate pažeisti, ligoti ir apimti blogio, nes užsidarėte nuo bet ko, kas gera, o tai jau reiškiasi ir odos ligomis. Išdidus manymas, kad esate ypatingos asmenybės ir niekas apie jus nežino, yra tuštybė. Dievas žinojo, ką jūs mąstote ir kas esate kai dar nebuvote gimę. Jis nustatė įstatymus ir dėsnius, kurių žmonės net jei susiburtų visi iki vieno niekada negalės įveikti. Negi manote, kad tai praeis be pasekmių. Jūs patys užsidarėte nuo visko, kas gera, bet tai atneš į jūsų, artimųjų ir aplinkinių gyvenimus ne ką kitą kaip destrukciją, depresiją ir sunaikinimą. Dievo nenugalėsite net ir Seimo narių padedami, nepaisant, kad jums Jis tik mitas.
Linas Bitvinskas
Šaltinis: http://nyksciai.lt/