Linkėjimai visiems padėjusiems man išgyventi tuos tamsius laikus. Dar pernai vienas bandė atvesti į protą – reiktų pakeisti kalbėjimą, kaip tu gali eiti prieš sistemą literatūroje, prieš nustatytas normas, prieš žaidimo taisykles, prieš visus, kaip tu vienas gali?
Ne tik galiu, bet kitaip ir negaliu. Man neįdomu ir atgrasu laižyti valdišką bliūdą. Nesijaučiu rašytoju, bet taip jau sutapo, kad pakvietė pasisakyti apie knygų rašymą vienoje konferencijoje. Išdėsčiau, kad melas, jog sunku rašantiems, reikia daug pastangų norint pritraukti skaitytoją, reikia leidyklų užnugario, stipraus marketingo, reklaminės kampanijos, finansavimo ir t.t. Pasidalinau patirtimi, kad reikia rašyti žmonėms ir kartu su žmonėmis. „Antivakserio dienoraštis’ turbūt šiuo metu yra vienintelė Lietuvoje jau parašyta ir vis dar rašoma knyga.
Skirtingai negu kiti rašantys – neslėpiau tekstų, kad paskui būtų galima sakyti – pirk, pirk pirk, oi čia geras daiktas ir profesoriai taip sakė, ir premijuotas kūrinys, ir t.t.. Atvirkščiai – skelbiau viską, skelbiau viešai ir reguliariai, klausiau patarimų, priėmiau kritiką, stebėjau reakcijas, įvedžiau nurodytus pataisymus, ir trach tabadach sulipdžiau knygą.
Nors teisingiau būtų pasakyti – mes tai padarėme kartu. Būtent taip ir galvojau, todėl „Tamsieji amžiai“ yra praktiškai bendras kūrinys, manau, imdami knygą daugelis tą ir jautėte – ten dalis jūsų istorijos, dalis jūsų pastangų, minčių ir kasdienybės per tą absurdo laikotarpį. Visai nesvarbu, kad knygynai jai boikotą dėjo, ji kažkur neprasimuš iki oficialaus lygio. Man nė kiek negaila. Svarbu, kad tas kolektyvinis nuotykis vyko ilgiau negu užima knygos perskaitymas, ir buvo galima pajausti, kad prieš vėją papūsi ir net labai smagu tai daryti nelaukiant pritarimo.
Taigi – mano nuoširdi padėka visiems bendraautoriams, kurie pasirodė laisvi žmonės (o su priklausomais nuo valdžios, pinigų, madų, tendencijų, reikalų ir stengiuosi neturėti), kartu mes parodėme, kad galime ir galėsime dar daugiau. Nes tai mūsų gyvenimas ir niekas nepaaiškins, kaip turime jį nugyventi. Laisvę – papūgoms ir barsukams. Linkėjimus taip pat siunčia vis dar gyvuojanti antivakserių stovykla.