Per rinkimus valstybės gyventojai išrenka žmones, kurie atstovaus juos valdant valstybę. Kad demokratiją veiktų, nepakanka tik rinkimų ir jų nugalėtojų.
Jau nuo pat konservatorių ir liberalų Vyriausybės pradžios buvo nerimą keliančių tendencijų, jie neslėpė, kad ateina valdyti, o ne atstovauti. Bet kokią kritiką jų atžvilgiu bandoma užgniaužti, tą jie grindė ir tebegrindžia tuo, kad yra išrinkti teisėtai, todėl visi gyventojai turi paklusti Vyriausybės sprendimams. O kam nepatinka – tiesiog palaukti kitų rinkimų. Tačiau istorija rodo, kad kitų rinkimų gali ir nebūti. Prisiminkit, ką padarė iš karto po rinkimų valdančioji dauguma – stengėsi pakeisti rinkimų įstatymą.
Demokratiniai rinkimai negarantuoja, kad šalis išliks demokratiška. Demokratiškai išrinktas buvo ne vienas diktatorius. Turbūt reikia priminti, kad ir Hitleris su nacionalsocialistais 1933 metais buvo išrinktas. Bet nereikia žiūrėti taip toli – kaimyninės Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka taip pat buvo 1994 metais išrinktas demokratiškai. Nuo to laiko „demokratiškai“ jis išrenkamas jau berods 6 kartą. Taigi, tėra mitas, kad demokratiniai rinkimai savaime garantuoja, kad šalis išliks demokratiška, o išrinktosios valdžios sprendimai yra visada teisėti.
Valdžia išrenkama teisėtai, tačiau ji ir privalo savo sprendimus priimti suderintus su teise ir atstovavimu gyventojams. Jei nėra šitų dviejų elementų, galų gale nukrypstama į diktatūrą. Alžyre po demokratinių rinkimų į valdžią atėję islamistai po kurio laiko pareiškė, kad jie, kaip teisėta valdžia, panaikins… rinkimus ir teisę. Armija nuvertė išrinktuosius. Analogiška situacija kilo Egipte, kai irgi turėjo įsikišti armija, kad demokratiją apgintų nuo demokratiškai išrinktų.
Lietuvoje bandymas nutildyti kritikus, sakykim, apkaltinant tarnaujant Kremliui, savaime jau yra pavojingas, žinant, kad vyriausybėje visi ministrai buvo vertinami gyventojų apklausose neigiamai. Be to, išrinktieji į Seimą privalo laikytis savo pažadų rinkėjams, o ne sakyti – po 4 metų galėsit pareikšti savo nuomonę.
Tikrai netikiu, kad konservatorių ir liberalų rinkėjai balsavo už tai, kad jiems įvestų automobilio mokestį, kad apmokestintų jų nekilnojamąjį turtą, kad būtų prileista migrantų, kad didėtų šildymo ir elektros kainos, kad Lietuva susipyktų su visais kaimynais ir dar Kinija. Nesu įsitikinęs, kad konservatorių rinkėjai, kaip net nerinktas, o tiesiog paskirtas partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis Partnerystės įstatymo priėmimą prilygina Kovo 11–ąjai… Prieš rinkimus į Seimą jis, beje, gynėsi, kad to nebus….
Žvelgiant į planuojamus įvesti arba didinti mokesčius ima šiurpas. Sakykim, mokestį už šiukšlių priėmimą į sąvartynus planuojama didinti nuo 10 iki 50 eurų. Tai reiškia – 5 kartus. Ir tuo pačiu teigiama – nedrįskit kritikuoti, nes mes teisėta valdžia, turite paklusti. Šitoje vietoje, manau, turime ne paklusti, o paklausti – kodėl turėtume mokėti už savo automobilį? Kodėl reikės mokėti 5 kartus brangiau už šiukšles? Kodėl įvedami tokie mokesčiai, kurių nebuvo jūsų rinkimų programoje ir apie kuriuos nekalbėta prieš rinkimus?
Kalbant apie provinciją čia taip pat aiškėja, kad rajonų likvidavimas artėja didžiuliu greičiu. Anykščių rajono taryba balsavo už drastišką mokyklų tinklo pertvarką, kai mažesniuose Anykščių miesteliuose neliks nė vienos pagrindinės mokyklos, nes jos per brangios ir nuostolingos. Kai kur neliks ir pradinių. Ir tai vyksta po politikų kalbų apie dėmesį regionams. Kiek girdėti iš centrinės valdžios, greitai ateis laikas ir sveikatos apsaugos įstaigų pertvarkai. Žodžiu, toliau mažins ir „efektyvins“. Bet klausimas, ar mes už tai balsavome ir ar ką nors įgaliojome?
Linas BITVINSKAS
Šaltinis: http://nyksciai.lt/