Būsiu nepopuliarus, tačiau pasakysiu, kad esu prieš rusiškos kultūros eliminavimą. Ir ne todėl, kad myliu rusus. Man, pavyzdžiui, labiau latviai patinka. Tiesiog manau, kad dabartinė mūsų vyriausybė turi tiek pat bendro su Čiurlionio ar Oginskio kūryba, kiek Putinas – su Čechovu ar Dostojevskiu. Ar Šopenas yra lenkų, o Van Gogas –prancūzų, ar Dantė yra italų? Kultūros reiškinių ir idėjų negali privatizuoti kažkokia konkreti tauta, nes jie iš esmės daug platesni, nepaisant sąsajų su vieta, kur gyvena ir kokioj aplinkoj kūrė. Kokia bebuvo Anglijoje valdžia, Šekspyras už ją nebuvo atsakingas ir nebus.
Mane gąsdina atgijusi „kolektyvinės atsakomybės“ sąvoka. Tai būdinga tik marksistinėms – tiek nacizmo, tiek komunizmo – ideologijoms. Naciai ją taikė žydams, romams, komunistai – ingušams, Krymo totoriams, buožėms ir t.t. Šiaurės Korėja ją taiko kaimams, šeimoms. Ten lageriuose sėdi žmonės už tai, ką padarė jų tėvai. Reikalaujantys kolektyvinės atsakomybės nesupranta, kad juos apėmė komunistinis pamišimas, kuris armijai įsiveržiant į Karaliaučiaus kraštą dalino lapelius: „Nėra nekaltų vokiečių“. Susieti Tolstojų su atsakomybe už karą Ukrainoje gali tik tokios pat totalitarinės sąmonės žmogus. Beje, „Spragtukui“ išvis nesiseka – Vokietijoj jo neberodys dėl esą visokių stereotipų, o pas mus – dėl to, kad rusas sukūrė.
Meno kūrėjų kokia tai organizacija paskelbė, kad „uždarykim dangų rusiškai kultūrai“. Nesiimu atšaldyti menininkų įkarščio. Tik noriu paklausti, kodėl, meno organizacijos tyli, kai už šimtus tūkstančių statomas Vilniaus vamzdis, Lukiškių aikštėj ruošiamasi įrengti bunkerį, kai milijonai ištaškomi tuštiems performansams, kai veikėjas paspjaudo į Lietuvos vėliavą, o paskui tas pats gauna Nacionalinę premiją? Kodėl nieko nesako, kai finansuojamos, geriausiai vertinamos niekam nereikalingos ir klaikios knygos, kur rašoma maždaug taip „pagaus mane pankai Katedros aikštėje ir apmyš“. Kodėl tyli, kai rengiamos klaikios parodos? Kodėl nepasisako, kai ant Žaliojo tilto kaip menas pastatomas už beveik dvidešimt tūkstančių eurų iš kampuočių suvirintas rėmas?
Man asmeniškai tai, kas vyksta mūsų kultūroje, daug baisiau negu galima įtaka per Šostachovičių, Repiną ar Šukšiną. Jos ir drausti nereikia, nes ji praktiškai yra negyva ir niekam nereikalinga. Ar ne laikas būtų apie tai pasisakyti meno organizacijoms ir pirmiausia toms nesąmonėms „uždaryti dangų“?
Linas Bitvinskas
Šaltinis: http://nyksciai.lt/