Praėjusią savaitę įvyko Raseinių rajono tarybos posėdis. Pagaliau pavyko – uždarytos planuotos mokyklos, darželiai prijungti prie artimiausių gimnazijų. Bendruomenių nuomonė, argumentai, prašymai patvirtinti parašais tapo niekiniais. Taip nusprendė savivaldybės dauguma. Manau, kad tokių pavyzdžių Lietuvoje ne vienas. Tai kaip su regioninės politikos nuostatomis, kokias priemones matome kaimo priartinimui prie miesto? Kaimo mokyklų nereikia lyginti su mokinių atranką vykdančių mokyklų pasiekimais. Nenuvertinkime kaimiškų mokyklų mokytojų, kurie dirba sudėtingesnėje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Jų organizuojamas ugdymas arčiau žmogaus, tiek pažinimo, tiek bendravimo, tiek įvairių pagalbų aspektu. Mokykla, kad ir maža, kaimui yra bendruomeninio gyvenimo centras, vaikai aktyvūs kaimo bendruomenių veikloje. Aš irgi mokiausi kaimo mokykloje, išmokau daug ko ir užtai esu pagarbiai dėkinga savo mokytojams. Daugeliui politikų svarbus tik ekonominis rezultatas. Taigi švietimo prioritetai, pagarba mokytojui, rūpestis besimokančiais vaikais turi sklisti iš politikų darbų, sprendimų, viešų pasisakymų. Deja Raseinių savivaldybės politikams nepakako išminties ir įžvalgų.