Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kreipėsi į Finansų ministeriją, jog būtų dar kartą peržiūrėtos visų Lietuvos Respublikos ministerijų Europos sąjungos (ES) investicijų priemonės bei įvertintas jų tikslingumas ir efektyvumas iš esmės pasikeitus aplinkybėms dėl koronaviruso. Peržvelgus ES fondų lėšas, būtų galima nustatyti nebeaktualias, rezultatų nepasieksiančias, vėluojančias priemones bei skirti reikiamas lėšas naujiems, verslui aktualiems ir reikalingiems projektams.
Verslui aktualių ir reikalingų projektų finansavimas padėtų drastiškai neprarasti pajamų, įveikti ilgalaikį neigiamą paklausos šoką, išsaugoti darbo vietas ir darbuotojų pajamas.
„Koronaviruso neigiamas poveikis tik didėja: toliau mažėja užsakymai ir darbo apimtys arba darbo išvis nelieka, stringa tiekimas ir logistika, atšaukiami užsakymai ir tiekimai iš užsienio rinkų, stoja gamyba ir prekyba.
Senka lėšos atsiskaitymams su darbuotojais, smunka įmonių konkurencingumas, verslai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Krizės padarinius vis labiau patiria ne tik smulkūs ir vidutiniai verslai, bet ir stambieji“, – verslo situaciją vertina LVK prezidentas Valdas Sutkus bei priduria, jog šiuo metu bedarbiais Lietuvoje registruota jau daugiau nei 10 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų, kai per visus 2019 m. tokių iš viso buvo kiek daugiau nei 6 proc.
Anot V.Sutkaus, kiekvieną savaitę Lietuvoje didėjantys nedarbo rodikliai aiškiai rodo, jog šalies ūkyje situacija negerėja. Tokia statistika yra vienas iš pagrindinių faktorių grindžiančių pakartotinę visų Lietuvos Respublikos ministerijų ES investicijų priemonių „inventorizavimo“ būtinybę.
Iš naujo peržiūrėtomis bei perskirstytomis ES fondų lėšomis LVK siūlo finansuoti naujas ar atnaujintas priemones tokias kaip elektroninio verslo sprendimus, kai verslo operacijos ir įmonės veiklos organizavimas, pvz. klientų aptarnavimas, atliekami naudojant informacines ir ryšių technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje – internete, telefono ryšyje ir pan..
Taip pat klasterizaciją, kai mažos bei vidutinės verslo įmonės telkiasi partnerystės principu, pasiekia pakankamą mastą specializuotų žinių ir įgūdžių bei veikiant kartu, savo pagaminta produkcija siekia padidinti sukuriamą pridėtinę vertę, skatina augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą, randa savo produkcijai naujas eksporto rinkas. Ir pameistrystę – profesinio mokymo organizavimo formą, kai profesinis mokymas vykdomas pas darbdavį, konkrečioje darbo vietoje, o teorinis – pas darbdavį arba profesinėje mokykloje.
Priemonių veiklos būtų skirtos darbuotojų, netekusių darbo prisitaikymui prie pasikeitusių darbo aplinkybių ir verslo poreikių, profesinio mobilumo užtikrinimui – gebėjimui sparčiai persiorientuoti į kitų ūkio sektorių veiklas, sudarant galimybę įmonių darbuotojams gauti aukščiausios kokybės specialiuosius mokymus.
Taip pat esamų eksporto rinkų išlaikymui bei atnaujinimui panaudojant informacines technologijas ir saugių darbo vietų įrengimui, kurios padėtų apsisaugoti nuo virusinių, oro lašeliniu būdu plintančių ligų. Galiausiai, verslo skaitmeninimui ir elektroninio verslo sprendimų pritaikymui, kai pasitelkiant robotus ir dirbtinį intelektą, informacinės technologijos būtų taikomos gamybos ir paslaugų srityse, įmonėse perkama ir diegiama programinė įranga ir licencijos, kuriamos nuotolinės darbo vietos.
Preliminariais skaičiavimais, verslo priemonėms reikėtų apie 100 mln. eurų.
LVK taip pat siūlo didinti ES investicinių lėšų naudojimo lankstumą, mažinti administracinę naštą pareiškėjams ir paraiškas vertinančioms agentūroms, trumpinti procedūras, maksimaliai didinti priemonių intensyvumą ir avansinius mokėjimus iki 50 – 70 proc.