Kol įvairios verslo socialinės iniciatyvos ir projektai daugiausiai sutelkti didžiuosiuose miestuose, regionuose, kartu – ir Kauno regione, verslo socialinė atsakomybė gyventojų suprantama pirmiausiai kaip skaidrus didesnio nei minimalus atlyginimo mokėjimas.
Kauno regiono verslininkai įsitikinę, kad įvairūs socialinės atsakomybės projektai gali būti naudingi ne tik sprendžiant materialines problemas, bet glaudesnis vietos savivaldos ir verslo bendradarbiavimas taip pat gali prisidėti stiprinant lietuvybę, puoselėjant istorinį palikimą bei šių dienų vertybes.
Verslo socialinės atsakomybės skatinimo kampaniją „Ne tik sau“ inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsakė reprezentatyvią visos šalies gyventojų apklausą.
Jos rezultatai atskleidė, jog sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu aktualiausias regionų centruose ir kaimo vietovėse. Čia skaidriai mokamų atlyginimų tikisi atitinkamai 51 ir 39 proc. apklaustųjų, kai miestuose tokių darbuotojų – 34 procentai.
Motyvuoja ne tik atlyginimas, bet ir vertybės
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Andrius Nikitinas pastebi, kad regionuose verslas turi progą sustiprinti ryšius su vietos gyventojais. Juo labiau, kad juose beveik nuolat trūksta darbuotojų.
„Regionuose 18 proc. gyventojų socialiai atsakinga įmone laikytų tą, kuri savanoriškai vykdo ar remia socialines iniciatyvas, 13-14 proc. – bet kokias iniciatyvas, didinančias gyventojų gerovę. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kur būtų paprasčiausiai nepataikyta. Regionų gyventojai nepalaikytų su aplinkosauga susijusių projektų, nes čia dėmesys gamtos klausimams yra kur kas mažesnis negu didmiesčiuose“, – sako konfederacijos generalinis direktorius.
Atsakomybė taip pat vertybė
Kalbant apie Kauno ir Marijampolės regionuose esančias įmones, situacija atrodo esanti priešinga – įmonės itin aktyviai įsitraukia į socialines veiklas bei jų inicijavimą ir organizavimą. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė teigia, jog ryžtas imtis su socialine atsakomybe susijusių projektų neabejotinai kuria pridėtinę vertę bet kurios įmonės veiklai: „Tai suteikia galimybę rinktis geresnius verslo partnerius, vykdyti įdomesnius projektus, o taip pat papildomai motyvuoja darbuotojus. Vykdydami socialiai atsakingus projektus darbuotojai kelia kvalifikaciją, plečia kompetencijas. Įmonių inicijuojami socialinės atsakomybės projektaigali padėti pritraukti geriausius kandidatus į laisvas darbo vietas.“
Anot jos, socialinės atsakomybės, kaip vertybės, įtraukimas į savo veiklos viziją kuria pridėtinę vertę ir darbuotojams, ir klientams. „Puikus to pavyzdys – uždaroji akcinė bendrovė „Mantinga“. Ši rūmų narėturi įmonės veiklos prasmės filosofiją, teigiančią, kad verslas turi padėti tiems, kam to labiausiai reikia. Verslas – tai įrankis, kurį gali naudoti aukštesniems tikslams. UAB „Mantinga“, kaip verslo įmonės, socialinė atsakomybė viduje nevertinama kaip pridėtinė vertė – tai būtinybė ir sėkmingo verslo elgsena“, – mintimis dalijasi O. Grigienė.
Projektus sunku net suskaičiuoti
Pašnekovė pasakoja, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariai yra iniciavę ne vieną socialinės atsakomybės projektą.
Pavyzdžiui, UAB „SDG“, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su darbuotojų sauga ir sveikata, profesine rizika, aplinkosauga, socialinės atsakomybės veiklas sieja su visuomenės švietimu šioje srityje. Įmonė jau trylika metų organizuoja įvairias veiklas, skirtas Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai „Saugok save darbe!“.Iš šios iniciatyvos išaugo jau 6-erius metus rengiamas Lietuvos įmonių darbuotojų pamėgtas protų mūšis „Būkime saugūs ir sveiki darbe“.
Jau dvylika metų UAB „SDG“ rengia Rugsėjo 1-osios akciją „Apsaugokime mūsų ateitį“,kurios metu lankomi Lietuvos kaimo mokyklų pradinukai ir jiems dovanojami atšvaitai, saugos liemenės, vedamos pamokėlės kaip saugiai elgtis kelyje, mokykloje ir namuose.
Gražia įmonės tradicija jau tapęs įvairių maratonų rėmimas, kuriuose susitinka įmonės darbuotojai, jų šeimos nariai, draugai. Tai atkreipia dėmesį į judėjimo naudą sveikatai, skatina darbuotojų bendruomeniškumą, vienas kito palaikymą, komandinę dvasią. Svarbi įmonės socialinės veiklos dalis, anot pašnekovės, kultūros įstaigų rėmimas. Tai padeda išlaikyti mažesnių Lietuvos miestų dvasią, jų gyventojų pilietiškumą, todėl kiekvienais metais UAB „SDG“ remia kultūros įstaigas.
Rūpinasi darbuotojų gerove
Kalbėdama apie jau minėtos įmonės, UAB „Mantinga“, socialines veiklas ir atsakomybes, generalinė direktorė akcentuoja, kad bendrovė taip pat rūpinasi darbuotojų ir jų šeimos narių gerove. Darbuotojams sudaromas palankus grafikas, skiriamos išmokos gimus „mantingiečiui“, suteikiama finansinė parama mirus artimajam, daugiavaikėms šeimoms, skiriama dėmesio būsimiems pirmokėliams, gerai besimokantiems darbuotojų vaikams.
Įmonė stengiasi užtikrinti darbuotojams kuo geresnes darbo sąlygas ir rūpinasi jų tiek fizine, tiek emocine sveikata, biuruose darbuotojus vaišindama šviežiais vaisiais, pasirūpindama skiepais nuo gripo, finansuodama mankštas po darbo valandų, sporto turnyrus. Įmonėje rengiamos vasaros šeimų šventės, kalėdiniai vakarai.UAB „Mantinga“, anot pašnekovės, yra neabejinga ir šiuo metu labai aktualiems aplinkosaugos klausimams.
Daug dėmesio darbuotojų gerovei skiria ir uždaroji akcinė bendrovė „SDG“. Ypatingai darbuotojai vertina jiems suteikiamą galimybę penktadieniais dirbti tik iki 12 val., norsdarbo užmokestis mokamas už visą darbo dieną.
Kasdien kartu
Pasak kitos rūmų narės UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko, socialinė atsakomybė jau seniai yra neatsiejama įmonės kasdienybės dalis, todėl ir socialinei veiklai skiriama daug dėmesio: „Kiekviename padalinyje, kad ir kaip toli būtų, esme ne tik darbdaviai, paslaugos tiekėjai, bet ir bendruomenės nariai.“
Puoselėdama bendruomeniškumą įmonė palaiko ryšius su kaimų ir miestelių bendruomenėmis, mokymo bei kultūros įstaigomis, remia jų renginius ir iniciatyvas. Įvairaus amžiaus jaunimas atvyksta susipažinti su profesine veikla. Mažinant atskirtį tarp miesto ir kaimo jau tradicija tapo nacionalinė akcija „Darom“, žiemos sekmadieniais senjorai vaišinami kava ar arbata, jaunimas raginamas domėtis IT ir kviečiamas apsilankyti žaidimų kultūros konvente „GameOn“, bendraujama su versliu Šakių rajono jaunimu, VšĮ „Gelbėkit vaikus“ Šakių vaikų dienos centru, Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru.
Juntamas įmonės indėlis ir į regiono kultūros bei turizmo populiarinimą. Jau vien kartu su skulptoriumi Kęstučiu Dovydaičiu bendrovė įgyvendino keletą idėjų Šakių rajono istorijai įprasminti. Taip pat 9 metus remia, pačios įmonės darbuotojų itin mėgstamą, klasikinės muzikos festivalį „Beatričės vasaros“.
Iškirtinai visus suburia lietuviška meilė krepšiniui. UAB „Gulbelė“ jau eilę metų remia Šakių miesto krepšinio komandą „Vytis“, o jos pagrindu sudaryta 3×3 rinktinė tapo geriausia Lietuvoje ir ne tik garsina šalį stulbinančiu pasirodymu pasauliniuose turnyruose, bet ir dalyvaus atrankoje į 2020 metų olimpiadą.
Siūlo diegti tvarumo indeksą
Kalbėdama apie tai, kokios socialinės iniciatyvos šiuo metu itin reikalingos šalies regionams, O. Grigienė sako: „Rūmų nariai pastebi, kad svarbu padėti spręsti socialinės atskirties problemas ir ne tik materialine prasme, bet ir sudarant galimybes vietos bendruomenėms įgyvendinti bendrus projektus, dalyvauti kultūriniuose renginiuose“, – sako ji ir priduria, kad dar vienas bendruomenėms aktualus klausimas yra ikimokyklinio amžiaus ir jaunimo švietimas bei specialistų ugdymas, persikvalifikavimo ir praktikos galimybės.
Pašnekovė įsitikinusi, kad ateityje įvairūs socialinės verslo atsakomybės projektai ir veiklos populiarės. „Įvairių tyrimų ir apklausų duomenimis, naujos kartos darbuotojams labai svarbu darbo prasmingumas ir įmonės, kurioje dirba socialinė politika. Manau, kad įvairūs socialinės verslo atsakomybės projektai ir veiklos turi būti bet kurio verslo sudedamoji dalis. Pastebime didėjantį įmonių susitelkimą į aiškią viziją turinčius fondus, ilgalaikes veiklas. Nemažai veiklų įmonės orientuoja į darbuotojus ir jų šeimas“, – sako ji.
Kalbėdama apie tai, kas paskatintų verslo įmones vykdyti daugiau socialinės atsakomybės veiklų tiek skirtų savo darbuotojams, tiek regiono, kuriame veikia verslas, bendruomenei, pašnekovė primena kolegės jau anksčiau išsakytą mintį: „Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nario uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ personalo ir komunikacijos direktorės Rūtos Jasienės manymu, Lietuvai labai reikalingas bendras Lietuvos įmonių socialinio atsakingumo (ĮSA) indeksas (dar vadinamas tvarumo indeksu), kuris padėtų įmonėms įsivertinti savo pažangą ĮSA srityje, įsivertinti rezultatus bei nusimatyti tikslus tobulėjimui.“ Tokius indeksus, anot jos, jau turi ir jais naudojasi kaimyninės šalys Latvija ir Estija.
„Pastebime, kad vykdoma vis daugiau socialinės atsakomybės veiklų. Džiaugiamės matydami įmonių įsitraukimą, atjautą, empatiją ir norą vykdyti skaidrų ir atsakingą verslą. Taip pat siekį kurti glaudesnius santykius ir stipresnį ryšį su bendruomenėmis“, – įsitikinusi O. Grigienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ tyrimai rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų.