Pastarosiomis dienomis turbūt daugelis jau pajuto vėjo gūsių ne itin didelį malonumą, o kai kas galbūt „paragavo“ ir jo pakeltų dulkių. Pagalvojom, jog ta proga būtų visai neblogai padiskutuoti apie keletą pagrindinių dalykų susijusių su vėju ir jo gūsiais.
Paprastai sakant tai oro judėjimas. Ne vienodas žemės įšilimas lemia, kad šiltesnis oras kyla, šaltesnis leidžiasi, taip susidaro oro slėgio skirtumai. Gamtoje labai svarbi pusiausvyra, todėl vėją galima pavadinti „svieto lygintoju“ arba atmosferos atsakomąja reakcija į slėgio skirtumus. Pagalvokim logiškai: jeigu šiltas oras kyla aukštyn, reiškiasi ir jo tūris prie paviršiaus tam tikra prasme sumažėja. Taigi reikia, kad tą tuštesnę vietą oras užpildytų, todėl jis ateina iš tų sričių, kur oro prie paviršiaus yra daugiau, jo slėgis didesnis. Išvada: vėjas visuomet pučia iš aukštesnio slėgio srities į žemesnio slėgio sritį. Ir taip be sustojimo jau tūkstančius metų.
Atrodytų galėtų tas vėjas sau pastoviai ramiai pūsti ir viskas. Vis dėlto ne viskas taip paprasta. Tai kodėl vėjas dažnai būna dar ir gūsingas? Tam yra keletas priežasčių. vėjo kryptis ir greitis tam tikru atstumu ir skirtinguose aukščiuose yra ne tokie patys. Šie pasikeitimai arba kitaip vėjo poslinkis iš dalies lemia vėjo gūsių susidarymą ir egzistavimą. Taip pat labai svarbus veiksnys yra ir teritorijos apstatymas pastatais ar gamtinės kliūtys (miškai, kalvos ir t. t.). Pavyzdžiui miestuose vėjo greitis dėl aukštų pastatų vidutiniškai yra mažesnis, tačiau dėl specifinių sąlygų vėjas kai kuriose gatvėse gali staigiai įsibėgėti, o gatvė suveikia kaip „vėjo tunelis“.
Nuotraukoje – vaizdelis iš JAV. Lietuvoje, beje, irgi būta ne vieno panašaus atvejo, kai vėjas nesunkiai apverčia sunkvežimius.
Šaltinis: Orai ir klimatas Lietuvoje