Mokymosi ir užklasinių užsiėmimų vietose Lietuvoje moksleiviai patiria beveik penktadalį visų traumų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad didžioji dalis vaikų traumų vis dėlto nutinka kaip tik uždarius mokyklų duris.
Draudimo bendrovė BTA skaičiuoja, kad mokyklose, būreliuose ar treniruotėse vaikai ir jaunimas patiria 18 proc. traumų. Likę82 proc. tenka tam laikui, kuomet vaikai laiką leidžia vieni arba su savo artimaisiais.
„Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet panašu, kad mokymo įstaigos, įskaitant ir užklasinę veiklą, yra vienos saugiausių vietų vaikams. Vertindami vaikų patiriamų traumų pastarųjų mokslo metųstatistiką įtraukėme ir sporto užsiėmimus bei būrelius, treniruotes, kur fizinės veiklos – į valias. Rezultatas toks, kad čia patiriama tik viena trauma iš penkių, o likusios keturios su ugdymo procesu neturi nieko bendro“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Savisaugos instinktas dar šlubuoja
Vaikai nestokoja energijos, dažnai juda kur kas daugiau nei suaugusieji, todėl ugdymo įstaigose jų šėliojimą bei aktyvų fizinį kontaktą tenka kontroliuoti, mokyklų erdvėse nuolat budima.
„Vaikai yra judrūs, o savisaugos instinktas dar tik formuojasi, todėl nelaimingi atsikimai jiems nutinka pakankamai dažnai. Jie bėga, neapskaičiuoja savo greičio ar jėgos, užkliūna, susiduria, krenta. Atitinkamai ir traumos jiems nutinka įvairiausios: fiksuojamos ne tik mėlynės ir gumbai, bet ir skilę arba lūžę kaulai, nuskilę ar išmušti dantys, praskelta galva”, – pažymi specialistas.
Iškalbinga tai, kad sportuojantys vaikai nėra ypatingos rizikos grupėje: su jais užsiima treneriai, pratimus stengiamasi atlikti taisyklingai, saugiai. Nuolat prižiūrimi suaugusiųjų, jie ir susižeidžia rečiau negu įprastoje savo aplinkoje.
„Tai tam tikras signalas tėvams bei artimiesiems: kad ir koks savarankiškas atrodytų mokyklinio amžiaus vaikas, prarasti budrumo ir užsisukti buities reikaluose negalima niekada. Iš kitos pusės tam, kad patirtų traumą ne būtinai jis turi elgtis nutrūktgalviškai: užtenka nesėkmingai nušokti nuo lovos ar čiūžtelėti ant ką tik išplautų šlapių grindų. Tėvams visada rekomenduojamene tik prisiminti, bet ir vaikams priminti saugaus elgesio taisykles ir nepalikti jų išbandyti patiems ant savo kailio“, – sako R. Grizickas.
Turi teisę į kompensaciją
Ant mokyklų pečių krenta atsakomybė už jose ugdomus vaikus, todėl jos turi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisus. Dažniausiai savo atsakomybę draudžia bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, taip pat sporto klubai, įvairius užsiėmimus rengiančios organizacijos.
„Tėvai turėtų žinoti, kad jei vaikui nutiko nelaimingas nutikimas mokykloje ar kitoje įstaigoje dėl tos įstaigos kaltės ir nepriežiūros, už patirtą traumą turite teisę reikalauti kompensacijos. Šiuo atveju galite jos prašyti nepriklausomai nuo to, įstaiga apsidraudusi ar ne“, – teigia R. Grizickas.
Brangiausiai kainuoja incidentai, po kurių reikia operacijų, o reabilitacijos laikotarpis netrumpas. Pavyzdžiui, dantų traumos atveju žala gali siekti net 1500 tūkst. eurų.
Lygiai tas pats galioja ir sporto klubams – dažniausiai būtent jie, o ne atskiri treneriai draudžia savo atsakomybę traumų ir kitų incidentų atveju.