Lietuvos verslo konfederacija (LVK), atsižvelgdama į neaiškias pavojingo COVID-19 viruso (toliau – koronavirusas) plitimo tendencijas bei siekdama sušvelninti neigiamą poveikį verslui, ragina Vyriausybę skubiai imtis veiksmų. Siūloma numatyti konkrečias priemones, siekiant padėti Lietuvos verslui išlaikyti konkurencingumą koronaviruso sukeltos ekstremalios situacijos metu.
LVK kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Seimo Ekonomikos komitetą prašydama paramos verslui inicijuojant teisines priemones, kuriomis būtų sudaryta galimybė esamų ir būsimų nuostolių kompensavimui.
„Suprantame, kad tai visiems nauja situacija ir iššūkis, todėl esame pasirengę kartu su Lietuvos valstybės institucijomis svarstyti šį klausimą ir kartu ieškoti optimalių išeičių, siekiant, kad tiek Lietuvos verslas, tiek mūsų valstybės ekonomika pajustų kuo mažesnius koronaviruso epidemijos padarinius“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Dėl viruso plitimo LVK vienijami verslo sektoriai susiduria su rimtais iššūkiais. Vis daugiau įmonių praneša patiriančios nuostolių dėl viruso plitimo, ypač transporto bei turizmo sektoriuose.
Lietuvai svarbiose turizmo bei verslo kelionių rinkose, skrydžio bilietų užsakymų skaičius jau yra kritęs apie 20 proc., lyginant su įprasto mėnesio prieš koronaviruso paplitimą vidurkiu. Ženklus atvykstančiųjų turistų kiekio sumažėjimas įsivyravo ir pačioje Lietuvoje, kur apgyvendinimo įmonių pajamos dėl viruso sukeltų padarinių lyginant su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu sumažėjo 20-30 proc., viešbučių užimtumo rodikliai krito net iki 50 proc.
Net suvaldžius ekstremalią situaciją, turizmo sektoriui prireiks nemažai laiko atsigauti. Toks nuosmukis gresia žala visai valstybei, kadangi bus prarasta nemažai pajamų.
Palyginimui, 2018 m. turizmo sektorius Lietuvoje sukūrė 1,2 mlrd. eurų pridėtinės vertės, o tai sudarė beveik 3 proc. viso šalies BVP.
LVK vienijamai verslo bendruomenei ypatingą rūpestį kelia transporto sektorius, kadangi vien kovo pradžioje transporto įmonės skundėsi nuo 50 iki 90 proc. sumažėjusiomis pajamomis. Šiaurės Italija yra labiausiai dėl pavojingo viruso nukentėjusi teritorija Europoje, o daugumos Lietuvos transporto įmonių pagrindinė darbo kryptis yra būtent joje.
„Atsižvelgus į tai, jog transporto sektorius sukuria net apie 13 proc. Lietuvos BVP, akivaizdu, jog iššūkiai transporto sektoriui gali smarkiai atsiliepti ir valstybės biudžeto pajamoms. Jeigu lauksime, pasekmės bus tik blogesnės“, – prognozuoja V.Sutkus.
Kai kurios Europos Sąjungos valstybės savo šalyse jau pradėjo diskusijas apie paramos mechanizmus verslui, siekdamos sumažinti neigiamas pasekmes ekonomikai ir išlaikyti įmonių konkurencingumo lygį. Italijoje kaip priemonė turizmo sektoriui paremti patvirtintas asmens pajamų mokesčio (IRPEF) mokėjimų ir įmokų socialinio draudimo sistemai INSP panaikinimas, be to, Vyriausybė ketina pasiūlyti įmonėms, kurios dėl koronaviruso protrūkio neteks 25% pajamų, mokesčių kreditus.
LVK nori atkreipti dėmesį, kad į priekį privalo judėti ir Lietuva. Jau dabar reikia nuspręsti, kokius kompensacinius mechanizmus galėtų taikyti valstybė, jeigu koronavirusas užsitęs ir verslas patirs ženklius praradimus.
Antradienį vykusiame susitikime su Žygimantu Vaičiūnu, kuris laikinai eina ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, V.Sutkus pasiūlė nedelsiant pavesti Vyriausybės strateginės analizės centrui parengti išsamią analizę su optimistiniais ir pesimistiniais šalies ūkio raidos scenarijais tam, kad būtų kompleksiškai įvertintas poveikis visoms verslo sritims ir numatytos adekvačios žalos neutralizavimo priemonės.
Pasak V.Sutkaus, labai gerai, kad iki šiol nemažas pagrindinis dėmesys buvo skiriamas medicinos sričiai ir žmonių apsaugai nuo viruso, tačiau nuo šiol laikas imtis ir ekonomikos reikalų, kurioje jau regimos pasekmės ir kuri taip pat jau serga.