V. Jacikas: labai geras klausimas į kurį verta atsakyti

Raseiniškis Vytautas Bulotas man uždavė labai įdomų klausimą, cituoju svarbiausią jo dalį: „…ar papasakosite kaip tapote draugais su buvusiu priešu arba kas atsitiko, kad administracijos direktoriumi tapo žmogus, kuris būdamas meru buvo įvedęs (anot jūsų) Raseiniuose priespaudą? Rinkėjam, kurie pasitikėjo jūsų atstovaujama partija, naujai išrinktu meru ir kurie skaitė ar girdėjo jūsų ankstesnes kalbas bei pasisakymus, buvo didelis netikėtumas ir sutrikimas. Juk turėjo kažkas įvykti, kad taip kardinaliai pasikeistų požiūris į žmogų, nuo „maro“ „aferisto“ ir t.t. iki administracijos direktoriaus?“.

Taip, Remigijus Ačas, būdamas Raseinių rajono meru, norėjo įvedinėjo diktatūrą. Tai faktas. Kaip faktas ir tai, kad didžiausias oponentas R. Ačui, tuo metu buvau aš.

Bet atkurkime visus įvykius ir faktus, kurie lėmė R. Ačo išrinkimą į Savivaldybės administracijos direktoriaus vietą.

Iš kart po rinkimų buvo suformuota koalicija, kurią sudarė meras, 7 socialdemokratai, 6 – Darbo partijos atstovai, ir 3 tvarkiečiai. Praėjus geram pusmečiui, kaip sniegas iš giedro dangaus driokstelėjo naujiena, kad socdemai palaikomi R. Ačo (tuo metu jis buvo visuomeninio judėjimo Rasai lyderis) organizuoja perversmą ir ruošia apkaltos dokumentus merui Algirdo Griciui, tuo pačiu atleisdami Savivaldybės administracijos direktorių Algimantą Mielinį ir vicemerę Gitaną Rašimienę.

2016 m. mūsų rajone prasideda chaosas. Savivaldybės administracijai vadovauja socdemas Jonas Kurlavičius. Mažiausiai buvo rūpinamasi rajono reikalais, labiau socdemų ir kitų perversmininkų pageidavimais. Buvo išleisti Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, atribojantis merą nuo informacijos, administracijos darbuotojams uždrausta bendrauti su meru A. Griciumi.

Darbo partijai padedant, meras, direktorius, vicemerė bylinėjosi teismuose, savivaldybėje praktiškai nieko nevyko. Išskyrus UAB „Raseinių vandenys“. Gyventojams buvo pakelta geriamo vandens kaina, sudaryta sutartis 2 mln. eurų sumai, kuri vėliau panaikinta teismo. Aplinkos projektų valdymo agentūra už konkurso surengimą pažeidžiant procedūras ir už sudvigubintus darbus pritaikė 1,2 mln. eurų nuoskaitą iš įmonės sąskaitų. Įsiskolinimai tiekėjams išaugo iki 400 000 eurų, ir dar daug visokių smulkių veiklų, kurias vykdė tuometinis UAB „Raseinių vandenys“ direktorius socialdemokratas Vaclovas Simonavičius, dar tautoje vadinamas „šeimos nariu“. Visa tai turėjo laiminti Savivaldybės administracijos direktorius J. Kurlavičius. Jis buvo tiesiogiai atsakingas už „Raseinių vandenų“ veiklą.

2016 m. Administracinis teismas grąžino administracijos direktorių A. Mielinis ir vicemerę G.Rašimienę, į savo darbo vietas. Vyriausias administracinis teismas pripažino, kad meras A. Gricius dirbo šiurkščiai nepažeisdamas įstatymų. Per šį bevaldystės laikotarpį iš Darbo partijos į Raseinių krašto ateities sąjūdžio RASAI prieglobstį perėjo Romualdas Zubiela ir Ričardas Bartkus, taip padidindami „savų“ tarybos narių skaičių.

Vykstant teismams tuometis LR Seimo nario Dariaus Ulicko ir Darbo partijos frakcijos inciatyva ir pastangomis buvo taisomas Vietos savivaldos įstatymas, pagal kurį administracijos direktoriaus skyrimas ir atleidimas be mero teikimo – neįmanomas.

Nors visi vadovai buvo atstatyti į postus, bet akivaizdu, kad meras neturėjo daugumos taryboje. Tarybos narių įsivardinusių kaip „valdančioji dauguma“ – 15, o palaikančių merą: Darbo partija – 5 su meru, Tvarka ir teisingumas – 3 tarybos nariai. Viso 8 ir du „neapsisprendę“ konservatoriai. Nereikia būti nei politiku, nei ypatingai gerai mokėti skaičiuoti, kad suprastum, jog norint vykdyti rajono žmonėms duotus pažadus, reikia koalicijos iš mažiausiai 13 tarybos narių. Pasirinkimas nedidelis arba socialdemokratai, arba Rasai plius Liberalai.

Darbo partijos frakcijoje buvo sutarta, kad A. Gricius su V. Karabinu pabandys įkalbėti socialdemokratus grįžti į koaliciją ir tęsti darbus, kurie numatyti mūsų rinkiminėje programoje. Buvo apsvarstyti įvairiausi variantai ir scenarijai.

Vienas iš jų – jei socialdemokratams netiktų viena ar kita personalija – ji būtų pakeista.

Deja, po keletas įvykusių pokalbių su socdemų vadovybe (A. Kilčiausku) A. Gricius mūsų frakcijai perdavė tokius žodžius “žemę ėsim, bet su jumis nedirbsim“.

Žlugus deryboms su socialdemokratais, nieko kito nebeliko kaip kurti koaliciją su Rasais ir Liberalais. Tuo metu Rasų lyderis ir faktinis vadovas buvo Remigijus Ačas. Niekam nebuvo paslaptis, kad didžiausi politiniai oponentai Raseinių rajone buvo Remigijus Ačas ir aš. Aptarinėjant galimybes susitarti su Rasais A. Griciaus žodžiai buvo tokie – „tu su Aču didžiausi priešai, jei susitarsi, tai aš siūlysiu Ačą nors ir į administracijos direktoriaus postą“. Po sunkių derybų mums abiem, kurios tęsėsi 2 mėnesius, buvo pasiektas susitarimas dėl naujos koalicijos sudarymo. Laukti buvo negalima, artėjo biudžeto priėmimo metas.

Susitarimas rėmėsi pagrindiniais principais:

  1. Koalicija dirba iki kadencijos pabaigos (tą ypatingai akcentavo A. Gricius net verčiant iš posto R. Ačą),
  2. Remigijus Ačas teikia visą informaciją apie administracijos darbą merui A. Griciui (kiek teko stebėti jų bendradarbiavimą tą laikotarpį, jokių konkrečių priekaištų dėl vieno ar kito veiksmo nebuvo.) O jei ir buvo, tai daugiau paremti emocinėmis prielaidomis arba gandais.
  3. Remigijus Ačas palieka judėjimą Rasai, kad nebūtų tiesiogiai įtakojamas. Mano manymu, kad ir kokia būtų R. Ačo praeitis, politikoje jis savo egzaminą išlaikė, Algirdas Gricius – NE!

Valdemaras Jacikas