Ariogalos katilinėje pastatytas naujas ekonomaizeris.
Pagal šių metų sausio mėnesio šildymo sąskaitas raseiniškiai mokėjo 5,46 ct/kWh su PVM, o UAB „Raseinių šilumos tinklai“ tarp 50 Lietuvos šilumos įmonių užėmė 12-ą vietą šalies šilumos tiekėjų kainų sąraše. Palyginus su 2017 m. gruodžio mėnesiu, kai ši paslauga kainavo 6,01 ct/kWh, įmonė šoktelėjo net 11 vietų aukštyn. Tačiau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Raseinių šilumos tinklai“ perka brangiausią biokurą Lietuvoje.
– Kaip suprasti – biokurą perkate brangiausiai, o šilumą parduodate mažesne kaina nei anksčiau? – paklausėme UAB „Raseinių šilumos tinklai“ direktoriaus Modesto Globio.
– Vasario 12 d. Savivaldybės tarybos posėdyje nuskambėjo gyventojus klaidinantis klausimas dėl brangiausiai perkamo Lietuvoje biokuro. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos (VKEK) pateiktoje informacijoje kažkodėl nepasakoma nei apie nupirktą kuro kiekį, nei apie medienos rūšį.
Šį klausimą geriausiai gali paneigti šių metų vasario 15 d. Energijos išteklių biržos BALTPOOL lentelė apie perkamas kuro rūšis ir jų kainas bei bendrą padėtį Lietuvoje.
Nuo 2017 m. kovo 10 iki gruodžio 31 d. pagal biržoje sudarytus sandorius pateikiame smulkintos medienos (SM), medienos granulių (MG) ir kuro durpių (KD) produktų vidutines svertines kainas:
| Informacija apie UAB „Raseinių šilumos tinklai“ pirktą biokurą | SM produktas | MG produktas | KD produktas |
| Vidutinės svertinė kaina, Eur/tne | 145,16 | 382,28 | 95,78 |
| Pirkto kuro kiekis, tne | 2244 | 189 | 384 |
Taip pat pateikiame ir nuo 2017 m. kovo 10 iki gruodžio 31 d. pagal biržoje sudarytus sandorius smulkintos medienos (SM), medienos granulių (MG) ir kuro durpių (KD) vidutinės svertines tiekimo kainas skirtingose apskrityse:
| Apskritis | SM, kaina, Eur/tne | MG, kaina, Eur/tne | KD,
kaina, Eur/tne |
| Alytaus | 151,24 | 383,00 | – |
| Kauno | 159,38 | 370,62 | 95,24 |
| Klaipėdos (be Kuršių Nerijos) | 167,82 | 333,24 | – |
| Kuršių Nerija | 143,45 | – | – |
| Marijampolės | 159,92 | – | – |
| Panevėžio | 167,77 | 343,85 | – |
| Šiaulių | 154,91 | 335,05 | – |
| Tauragės | 147,62 | 320,00 | 114,67 |
| Telšių | 161,82 | 373,00 | – |
| Utenos | 138,98 | 358,64 | – |
| Vilniaus | 137,05 | 346,23 | – |
Nuo 2017 m. kovo 10 iki gruodžio 31 d. UAB „Raseinių šilumos tinklai“ kurą tiekusių įmonių duomenys:
| Pardavėjas | Sandorių kiekis, tne | Apskričių skaičius, kuriose tiekiamas kuras |
| Tiekėjas Nr. 1 | 1080 | 2 |
| Tiekėjas Nr. 2 | 570 | 5 |
| Tiekėjas Nr. 3 | 312 | 5 |
| Tiekėjas Nr. 4 | 180 | 2 |
| Tiekėjas Nr. 5 | 144 | 2 |
| Tiekėjas Nr. 6 | 114 | 2 |
| Tiekėjas Nr. 7 | 78 | 6 |
| Tiekėjas Nr. 8 | 60 | 5 |
| Tiekėjas Nr. 9 | 54 | 3 |
| Tiekėjas Nr. 10 | 36 | 7 |
| Tiekėjas Nr. 11 | 36 | 3 |
| Tiekėjas Nr. 12 | 33 | 7 |
| Tiekėjas Nr. 13 | 30 | 10 |
| Tiekėjas Nr. 14 | 24 | 5 |
| Tiekėjas Nr. 15 | 18 | 2 |
| Tiekėjas Nr. 16 | 8 | 4 |
| Tiekėjas Nr. 17 | 6 | 10 |
Dviejose mažose katilinėse naudojame ne per kuro biržą pirktą kurą, kuris ir buvo įvardintas kaip „brangiausias“ Lietuvoje. Tai kalibruota skiedra, kurią perkame už 260 Eur/tne ir naudojame vietoje granulių, kurių kaina biržoje praėjusių metų pabaigoje buvo 382,28 Eur/tne.
Šio kuro pirktas kiekis per 2017-uosius buvo 38,8 tne. Tai labai maža dalis viso perkamo kuro. Naudodami dviejose mažose katilinėse kalibruotą skiedrą vietoje granulių, per praėjusių metų 3 mėnesius sutaupėme apie 5000 Eur, taigi pirkdami biokurą – vieną pigiausių Lietuvoje, – galėjome sumažinti šilumos tiekimo kainą.
– Ar jau žinote, kokia bus šilumos kaina už vasario mėnesį?
– 5,94 ct/kWh su PVM. Kainą įtakojo nuo 2018 m. sausio 1 d. apie 5 proc. padidėję darbuotojų atlyginimai (MMA Lietuvoje didėjo iki 400 Eur) ir pakilusios biokuro kainos vidutiniškai medienos skiedra.
| Produktas | 2018 m. sausis, Eur/tne | Pokytis per mėnesį, % | Pokytis per metus, % |
| Medienos skiedros produktai | 221,61 | 8,2% (204,81 Eur/tne) | 35,67% (163,35 Eur/tne) |
| Medienos granulių produktai | 400,46 | 8,66% (368,54 Eur/tne) | 35,39% (295,78 Eur/tne) |
| Kuro durpių produktai | 139,72 | 15,79% (120,67 Eur/tne) | 55,24% (90 Eur/tne) |
– Kur apsirūpinate biokuru?
– Kiekvieną savaitę perkame biokurą energijos išteklių biržoje BALTPOOL, naudojamės 17 tiekėjų paslaugomis.
Rinkoje kainos kyla – ir tai matyti iš pateiktų BALTPOOL duomenų (aukščiau pateiktoje lentelėje). Pavyzdžiui, per vienus metus durpių kaina padidėjo 55 proc. Kuro sąnaudos sudaro apie 50 proc. visų sąnaudų. Kylant biokuro kainoms, jokių garantijų dėl šilumos atpigimo jos vartotojams duoti negalime. Dėl to nuolat ieškome ir randame būdų, kaip sumažinti sąnaudas. Pagal galimybes perkame durpę, vietoje granulių – kalibruotą skiedrą.
Biokuro kaina mažėtų, jeigu VĮ Raseinių miškų urėdija dalyvautų biržoje ir prekiautų skiedra (tai daroma Tauragėje). Tuomet sumažėtų transportavimo išlaidos, kurios irgi tiesiogiai atsiliepia šilumos kainai. Tačiau parduodamo biržoje biokuro kainos įtakoti negalime.
– Pasitaiko atvejų, kai tame pačiame regione, kur veikia ir šilumos tiekėjas, atsiranda įmonių, gaminančių kokybišką biokurą ir parduodančių jį žemesnėmis kainomis nei biržoje, bet pagal įstatymą šilumos tiekėjai negali pirkti iš tokių įmonių. Praėjusį rudenį lankydamasis Raseiniuose Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis teigė Savivaldybės vadovams, kad bus svarstoma galimybė šilumos tiekėjams leisti pirkti biokurą ne tik biržoje, bet ir laisvai rinkoje. Gal šiuo klausimu jau kas nors nuveikta?
– Ar Vyriausybė svarstys klausimą dėl galimybės pirkti kurą laisvai rinkoje informacijos neturime. Tačiau jeigu rinkoje atsirastų tiekėjas, kuris pasiūlytų 5 proc. mažesnę kainą nei BALTPOOL, tai galėtume pirkti jo gaminių. Tačiau tokių tiekėjų neatsirado, nes siekiančioms pelno įmonėms nenaudinga parduoti pigiau nei rinkoje. Gavę BALTPOOL leidimą, perkame kalibruotą skiedrą, nes rinkoje parduodamų granulių kaina yra daug didesnė.
Visais įmanomais būdais stengiamės sumažinti įmonės sąnaudas. Praėjusiais metais buvo peržiūrėtos ilgalaikės sutartys, susiderėta su bankais dėl mažesnių paskolų palūkanų, automatizavę gamybos procesą, sumažinome operatorių 5 etatais. Žinoma, prasidėjus 2017–2018 m. šildymo sezonui, kaip ir kiekvienais metais, buvo papildomai priimta operatorių, kurie dirbs iki šildymo sezono pabaigos.
Prieš šio šildymo sezono pradžią modernizavome Ariogalos miesto katilinės įrangą. Pagal įgyvendintą Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo (LAAIF) projektą rikiuotėn stojo 8 m aukščio kondensacinis dūmų ekonomaizeris (šilumokaitis – įtaisas, kuriame išeinančiais dūmais šildomas tiekiamas į katilą vanduo). Šis projektas buvo finansuotas LAAIF programos lėšomis, skirtomis pagal šio fondo lėšų naudojimo 2014 m. finansavimo kryptį „Prevenciniai projektai“. Ekonomaizerio kaina – 369 700 Eur (iš jų – 200 000 Eur – Europos Sąjungos paramos lėšos, kita dalis – įmonės).
Dabar turime dvigubą naudą – išeinantys dūmai išvalomi, neteršia aplinkos, iš jų gaunama šilumos energija tenka jos vartotojams. Dar vienas privalumas – ekonomaizerį bus galima naudoti ir vasarą. Įrenginys – suomių gamybos, ne koks nors eksperimentinis, jau pasiteisinęs panašaus profilio Lietuvos įmonėse. Keliose jų apsilankėme prieš įsigydami šį pirkinį, tarėmės su specialistais ir gavome nemažai naudingos informacijos.
– Kokių dažniausiai gaunate gyventojų nusiskundimų dėl šilumos tiekimo? Kaip sprendžiate vartotojų problemas?
– Laikas nuo laiko gauname nusiskundimų. Į juos stengiamės kuo operatyviau reaguoti ir šalinti trūkumus. Visi šiluminiai punktai automatizuoti, šiluma reguliuojama pagal lauko oro temperatūrą, bet kai yra daug judančių detalių ir automatikos, atsiranda ir gedimų. Daug būna ir nepagrįstų iškvietimų.
Kita vertus, vieniems žmonėms būna per karšta, kitiems per šalta jų būstuose. Kai kurie gyventojai skundžiasi šaltais radiatoriais kambariuose, nors juose termometras rodo 20 laipsnių šilumos. Žinoma, gali būti, kad radiatoriai atrodo šalti, bet jei kambaryje oro temperatūra atitinka higienos normas, viskas yra gerai. Kuo namas sandaresnis ir taupesnis, tuo radiatorius vėsesnis.
Vartotojai gali skambinti visą parą nurodytais telefono numeriais mūsų įmonės tinklalapyje ir sąskaitų lapuose. Gyventojų bėdoje nepaliekame nei naktį, nei savaitgaliais, nei švenčių dienomis.
– Jūsų įmonei yra skolingi šilumos energijos vartotojai, jų skola siekia net 349140 Eur. Kaip tai atsiliepia dabartinei įmonės veiklai ir kokiomis priemonėmis manote susigrąžinti šiuos pinigus?
– Skolos labai neigiamai atsiliepia dabartinei įmonės veiklai. Su savo tiekėjais mes privalome atsiskaityti laiku, nepaisant to, ar atgauname savo pajamas, ar ne. Todėl esame priversti kreiptis į bankus, imti paskolas ir mokėti palūkanas. Jei šilumos vartotojai grąžintų mums skolas, mes grąžintume paskolas ir iš karto būtų kita kalba apie šilumos energijos tiekimo vartotojams kainos mažėjimą.
Su Savivaldybės administracijos parama darome didelį spaudimą skolininkams ir jų vis mažėja. Šia kryptimi aktyviai dirbame ir toliau, kad įmonė atgautų skolą. Manome, kad einame teisingu keliu įvairiomis kryptimis ir po daugelio nuostolius įmonei nešusių metų dirbsime pelningai.
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė