Kaulakių biblioteka tęsia renginių ciklą skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Lapkričio 22 d. bibliotekoje vyko renginys, skirtas Lietuvos istorijai.
Buvo prisiminta viena iš brutaliausių teroro formų, kurios sovietinis rėžimas griebėsi prieš Lietuvos gyventojus – trėmimas – masinis gyventojų iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų į tolimus Sovietų Sąjungos rajonus. Tuomet buvo ištremta apie 132 tūkstančiai žmonių. Iš jų – 70 procentų buvo vaikai ir moterys.
Bibliotekoje pristatyta Živilės Kavaliauskaitės knyga „Trispalvė Irkutsko karštyje: Sibiro reportažai ir atgarsiai“, kurią 2017 m. išleido leidykla „Žuvėdra“.
Knygos pristatyme dalyvavo knygos autorė žurnalistė iš Šiaulių, dirbanti laikraštyje „Šiaulių kraštas“, kraštietis aviatorius žurnalistas Edmundas Ganusauskas, dalyvavęs ekspedicijoje į Irkutską. Kanklėmis skambino VŠĮ Ariogalos kanklių muzikos mokyklos „Lyrika“ mokinės: Ugnė Tamošaitytė ir Paulina Kavaliauskaitė, mokytoja Ramunė Jurkienė.
2013 m. vasarą žurnalistė su grupe bendraminčių, kurių didesnę dalį sudarė VĮ „Oro navigacija“ darbuotojai, vyko į ekspediciją po Irkutsko kraštą. Ke¬lio¬nės marš¬ru¬tas: Vilnius – Maskva – Irkutskas – Zima – Ukhtuy – Centralnyj Chazan –Čeremchovas – Gryševas – Kirzavod-II – Kasjanovska – Uzkij Luk–Svirskas – Irkutskas –Talcy–Bolšaja Rečka – Kardonas-Ol¬cho¬no sala – Pivovarecha – Irkutskas.
Ekspedicijos nariai vyko į Sibirą tvarkyti tremtinių kapus, susitikti su vietos lietuvių bendruomene. O skaičiai tų, kurie prievarta buvo išvežti į Irkutsko sritį, labai dideli: 38 500 tremtinių, 5 900 kalėjusių lageriuose – tokia statistika iškalta lietuvių bendrijos rūpesčiu Irkutske pastatytame paminkle Lietuvos tremtinių vargams ir netektims Irkutsko krašte atminti. Po kiekvienu skaičiumi – atskira istorija, skausmas, praradimas ir viltis.
Nors vyko į Sibirą, bet Irkutsko oro uostas tvoskė karščiu. Termometras kilo virš 30 laipsnių.
Kaip rašo Ž. Kavaliauskaitė išleistoje knygoje „Tai, kas girdėta tremtinių pasakojimuose, skaityta prisiminimų knygose, virsta artima realybe. Nepažįstami žmonės tampa savi: lyg giminaičiai, kaimynai, draugai. Pirmoji stipri emocijų banga apėmė Irkutsko oro uoste pamačius nedidelę lietuvišką trispalvę. Pasitinkančiųjų būryje ja mojavo Irkutsko lietuvių kultūros bendrijos „Švyturys“ pirmininkės pavaduotoja Liudmila Strižniova. Ji oro uoste lietuvių laukė beveik šešias valandas, nes dėl blogų oro sąlygų, lėktuvas turėjo leistis Buriatijos sostinės Ulan Udė oro uoste, o po keturių valandų vėl kilti ir pasiekti Irkutską“. Taip gimė knygos pavadinimas „Trispalvė Irkutsko karštyje“.
Žurnalistė, nors vyko tvarkyti kapų, į kelionę pasiėmė bloknotą ir diktofoną, todėl be kitų bendrų darbų tapo ir kelionės metraštininke.
Grįžusi iš 12 dienų trukusios kelionės Irkutsko srityje ji „Šiaulių kraštui“ parengė 13-os dalių reportažų ciklą. Vos išspausdinus pirmuosius tekstus laikraštyje, pasipylė skambučiai, laiškai iš atpažinusių artimųjų ar kaimynų kapus, vardus, pavardes, gyvenusių tose tremties vietose žmonių ir jų palikuonių. Skaitytojai norėjo sužinoti daugiau detalių, pasidalinti savo istorijomis.
Iš kelionės metraščių užgimusioje knygoje – reportažai, tremtinių istorijos, jautrūs tremtį patyrusių žmonių išgyvenimai.
Knygos struktūra: pirmoje dalyje „Kai mirusieji sujungia gyvuosius. Lietuviai Irkutsko srityje“ spausdinami reportažai iš kelionės į Irkutsko sritį, o antroji knygos dalis – „Sibiro atgarsiai“, skirta Lietuvoje gyvenančių žmonių, kurių tremties vieta buvo Irkutsko srityje, istorijoms. Jų likimai siejasi su pirmosios knygos dalies herojais ir vietovėmis. Knyga gausiai iliustruota kelionės nuotraukomis.
Kaip pasakojo knygos autorė, Sibiro miestuose dar yra medinių, sulūžusių šaligatvių, kuriais vaikščiojo tremtiniai, tebestovi barakai, kuriuose gyvena vietiniai, taigoje nesupuvo lietuvių kirstų medžių kelmai.
Knyga „Trispalvė Irkutsko karštyje“ nėra vien faktų, susitikimų aprašymų. Jautriai parašytoje knygoje autorė sugebėjo atskleisti psichologinius žmonių charakterius. Pasakojimuose yra visko: skaidraus graudulio, švelnaus humoro ir begalinės vilties.
Živilė Kavaliauskaitė už šią knygą šiais metais apdovanota Antano Macijausko (1874 -1950) premija. Antano Macijausko, iškilaus kovotojo už lietuvišką spaudą, publicisto ir leidėjo kasmetinę premiją skiria Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Biržų rajono savivaldybė. Ji skiriama žurnalistui už geriausius žurnalistikos darbus arba iniciatyvas, ugdančias pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai. Premija teikiama nuo 2008 m. ir gali būti skiriama tik vieną kartą.
Ekspedicijoje į Irkutską kartu dalyvavęs kraštietis, žurnalistas, aviatorius Edmundas Ganusauskas dalijosi prisiminimais iš ekspedicijos. Jis sakė, kad jo šeimos tremtis nepalietė, tačiau būdamas tremtinių kapinėse ir trindamas samanas nuo kryžių, jautė gėdą, kad to nepadarė anksčiau.
E. Ganusauskas gėrėjosi Živilės Kavaliauskaitės darbu. Gyrė ją už darbštumą, kruopštumą. Sakė, kad jau ekspedicijos pradžioje matėsi, kad Živilė sukurs kažką nepaprasto, originalaus.
Knygos tiražas – 300 egz., bet jo, kaip sakė autorė, nebeliko, ištirpo norinčių perskaityti rankose. Džiaugiuosi, kad vis tik vieną knygą autorė surado ir padovanojo Kaulakių bibliotekai. Tai labai vertinga knyga. Knygos viršelio nuotrauka su įrašu „Randasi namie“ nufotografuota ant kryžiaus Irkutsko srities kapinėse, rodė, kad palaikai sugrįžę į Lietuvą.
„Atvykote visam laikui“, – Sibire garantavo tremtiniams. Bet išsipildė kita, lietuvio tremtinio, kaimo žmogaus pasakyta pranašystė: „Pamatysite, apie mus kada nors rašys knygas“. Ir jis buvo teisus.
Grupė VĮ „Oro navigacija“ darbuotojų, dalyvavusių ekspedicijoje, be neužmirštamų įspūdžių parsivežė Irkutsko srityje netoli Baikalo iškastą menkutį kedrą. Pasodino įmonės teritorijoje. Medis prigijo ir kasmet stiebiasi aukštyn. Greta įtvirtintoje aliuminio plokštėje išgraviruota: „Šis iš tremties vietų netoli Baikalo atvežtas kedras tegul primena apie skaudžią lietuvių tautos lemtį (1941 – 1953)“.
Renginį praskaidrino VŠĮ Ariogalos kanklių muzikos mokyklos „Lyrika“ mokinės: Ugnė Tamošaitytė ir Paulina Kavaliauskaitė švelniomis kanklių melodijomis.
Pabaigoje, Edmundas Ganusauskas pasidalijo prisiminimais iš paskutinės tolimos kelionės į Nepalą, kur lydėjo triatlonininką Vidmantą Urboną, nusprendusį perplaukti aukščiausią pasaulyje gėlavandenį Tiličio ežerą.
RMMVB Kaulakių filialo vyresn. bibliotekininkė Zita Gedminienė
no images were found