Tikinčioji atsakė kardinolui: „Yra kunigai iš Dievo, ir yra…“ Dvasininkas užmiršo Šventą raštą?

Vidmantas Misevičius
 

Ketvirtadienio Sausio 13-osios minėjimas į Lietuvos istoriją įeis ilgam. Susirinkusieji paminėti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę, nušvilpė šiandien tiek į pačią laisvę, tiek į ją iškovojusių asmenų ir jų palikuonių atminimą kojas besišluostančius valdančiuosius ir… buvo pasmerkti arkivyskupo emerito kardinolo Sigito Tamkevičiaus.

Vienoje scenoje su nušvilptosiomis ir kitais politikais stovėjusio arkivyskupo nuomone, žmonės neturėjo teisės rengti protestų prieš valdžios savivalę per Laisvės gynėjų minėjimo dieną.

„Klausiau ir meldžiausi: Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – ketvirtadienį po Nepriklausomybės aikštėje vykusio minėjimo BNS sakė dvasininkas.

Tokia, į užtarnautą poilsį išėjusio arkivyskupo pozicija, netruko sulaukti žmonių atsako. Redakciją pasiekė ne vienus metus Bažnyčiai ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje paskyrusios skaitytojos Slavos laiškas, kuriame jauna moteris neslėpė savo nusivylimo dvasininku.

„Kiek teko susidurti, yra dvasininkai iš Dievo, o yra šiaip sau. Gal juos pareigos patraukė, gal tame verslą mato. Mano nuomone, taip nuo scenos kalbėjęs asmuo priskirtinas būtent antrajai kategorijai. Beje, Šventajame Rašte parašyta – melstis už valdžią. Tai yra, jeigu ji klysta, Dievas siūlo melstis ir prašyti nušviesti jų protus, o ne kaltinti dėl jų klaidų aplinkinius.

Palyginimui, Jėzus Kristus niekada nebuvo valdžios pusėje. Jis bendravo su visais aplinkiniais, įskaitant nusidėjėlius, tačiau niekada nepalaikė esančių valdžioje. Jis, Dievo sūnus, niekada nebandė iškelti savęs aukščiau visų likusių. Jis buvo paprastas kaip ir žmonės, su kuriais jis bendravo.

Todėl man keista, kad arkivyskupas citavo Jėzaus žodžius: „Viešpatie, pasigailėk, nes nežino, ką daro“, – nes Jėzus taip prieš savo dangišką tėvą bandė užtarti jį kankinusius ir vėliau prie kryžiaus prikalusius kareivius. Jis suprato, kad kareiviai tik vykdė valdžios įsakymus ir neturėjo kito pasirinkimo, tačiau juos prilyginti savo noru susirinkusiems ir laisvą valią išreiškusiems žmonėms nėra teisinga. Dievas visus mus sukūrė laisvus. Be to, mes gyvename demokratiškoje valstybėje ir turime savo garantuotas teises, į kurias dabar kėsinamasi. Be to, visi atėjusieji nepamiršo, ko susirinko. Jie kartu giedojo himną, išreiškė pagarbą žuvusiesiems tylos minute. Niekas iš susirinkusiųjų nesikėsino į žuvusiųjų atminimą. Nušvilpti buvo tie, kurie, faktiškai, jį antrus metus trypia…

Apima nuojauta, kad arkivyskupas ne tik to „nemato“, bet ir pamiršo Šventą Raštą, nes būtų teisingiau, jeigu S.Tamkevičius šiuos žodžius ir maldas skirtų ne jiems, o tautą išdavusiems ir šalį išpardavusiems valdžiažmogiams. Būtent jiems reikia atleisti, nes jie ne tik nesuvokia, ką daro, bet ir daro tai su dideliu užsidegimu…“.