Marius Liatukas. Audito ataskaita atskleidė teismų sistemos bėdas. Kokį kelią pasirinksime – spragų lopymo ar efektyvios sistemos kūrimo?
Paskelbta Valstybės kontrolės atlikto teismų sistemos audito ataskaita parodė, kad pagal vidutinę civilinių bylų nagrinėjimo trukmę Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje kaip greičiausiai jas nagrinėjanti valstybė. Puikus įvertinimas, tačiau ta pati ataskaita rodo ir tai, kad net 37 proc. šiose bylose priimtų sprendimų yra panaikinami arba pakeičiami aukštesnės instancijos teismų.
Įsivaizduokime gamyklą, kurioje kas trečias surenkamas kompiuteris ar šaldytuvas būtų su defektu. Kiek ilgai ji nebankrutuotų? Ar patikimumas būtų ta savybė, su kuria ją sietume? Kalbant apie hipotetinę gamyklą šie klausimai yra retoriniai, tačiau keliant tokius klausimus apie realybėje veikiančią teismų sistemą turėtume turėti aiškų atsakymą, ar tokia situacija tenkina verslą, valstybę, pačius teismus.
Lietuvos teismų sistemoje per penkerius metus buvo įvykdytos dvi pertvarkos, tačiau vis dar nenustatyti teismų sistemos plėtros tikslai ir laukiami rezultatai. Valstybė žino, kiek teisėjų šiuo metu dirba, tačiau panašu, kad nežino, kiek jų reikėtų efektyviai vykdyti veiklą. Faktai rodo, kad teisėjų specializacija sumažina panaikintų ar grąžintų nagrinėti civilinių bylų dalį, tačiau trečdalis šalies teisėjų vis dar nesispecializuoja nagrinėdami bylas. Verslas jau seniai suprato specializuotų advokato paslaugų kuriamą didesnę naudą, valstybė, panašu, kad dar ne iki galo.
Pirma vieta ES, žinoma, džiugina, tačiau net ir šie rodikliai palyginti su ankstesniais metais yra suprastėję. Civilinių bylų nagrinėjimas ginčo tvarka apylinkės teismuose pernai užtruko vidutiniškai 95 dienas ir tai yra maždaug keturiomis dienomis ilgiau nei 2017-aisiais. Panaikinamų ar pakeičiamų sprendimų skaičius taip pat išaugo. Ką tai reiškia verslui? Kad yra didelė tikimybė, jog su pirmos instancijos teismo sprendimu bylinėjimasis nesibaigs, taip didindamas laiko ir finansinius kaštus.
Didelis keičiamų sprendimų skaičius neužtikrina stabilumo ir aiškumo. Juk neretas atvejis, kai žemesnės instancijos teismai priima sprendimus remdamiesi aukštesnio teismo precedentu, o vėliau tas pats aukštesnis teismas pakeičia savo nuomonę, tarsi išsigindamas ankstesnės praktikos. Visiškai neįvertindamas to, kad toks pakeitimas gali iš esmės griauti verslą ar konkretų sandorį. Ir sistemos reputaciją.
Teismų sistemos bėdos akivaizdžios, o ar sprendžiamos?
Pirmai teismo instancijai tenka per didelis krūvis, ypač Vilniaus ir Kauno teismuose, o tai neretai lemia ir klaidas. Įdomu, kad pagal ataskaitą skirtingų apylinkės teismų darbo krūviai skiriasi 1,4 karto. Iš vienos pusės galėtume daryti prielaidą, kad mažesnio teismo teisėjas turi daugiau laiko labiau įsigilinti į bylą. Kita vertus tai rodo, kad realiai neveikia Teismų įstatyme numatyta galimybė dalį bylų iš perkrauto teismo perduoti laisvesniems. Verslo organizacijoje toks krūvio disbalansas būtų netoleruojamas ir greitai panaikintas. Verslas labiau rūpinasi savo specialistais.
Ataskaita pirštu beda ir į dar vieną akivaizdžią, bet nesprendžiamą bėdą – teismuose trūksta posėdžių salių ir todėl teismai yra priversti atidėti nebaigtą bylos nagrinėjimą net keletui mėnesių. O kodėl nepradėjus daugiau bylų nagrinėti ne įprasta žodine tvarka, o raštu, bylos dalyviams nesirenkant į posėdį, o teismui priimant sprendimą remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais?
Teisė būti išklausytam gyvai pernelyg suabsoliutinama. Štai prieš keletą metų pakeitus Civilinio proceso kodeksą raštu pradėtos nagrinėti viešųjų pirkimų bylos, kurios savo esme yra gana sudėtingos. Ar nuo to teismo sprendimai tapo mažiau kokybiški ar teisingi? Ne. Bet sutaupoma verslui brangaus laiko, nereikia derintis prie teismo posėdžių salių grafikų, atpinga ir pats procesas.
Keisti reikia ne įstatymus, o pačią sistemą
Didelis darbo krūvis, klaidos, specializacijos nebuvimas lemia, kad teismas vis rečiau tampa ta institucija, kuriai verslas patiki spręsti klausimus, galinčius nulemti verslo ateitį. Lygiagrečiai populiarėja neteisminis ginčų sprendimas mediacijos pagalba – mediacijos procesų skaičius pernai padidėjo dešimtadaliu, palyginti su 2018 metais. Ir tai, kaip rodo ataskaita, ne atskirų teisėjų, o sisteminė sistemos administravimo problema.
Teismų sistemos audito ataskaita perša vieną esminę mintį – reikia keisti ne tik bylinėjimosi procesus reglamentuojančius įstatymus, bet ir pačią teisminę sistemą, kad ji maksimaliai tinkamai atliktų savo funkciją spręsti ginčus greitai ir teisingai. Mistifikuotas teismų nepriklausomumas uždarė teismus į savotišką kokoną, kuris nefunkcionuoja itin gerai ir neleidžia sistemai vystytis.
Visame pasaulyje efektyviai ir patikimai veikiančios teismų sistemos yra labai svarbios, nes prideda valstybėms konkurencinio pranašumo pritraukiant užsienio investicijas. Apmaudu, kad mūsų valstybė, pasak ataskaitos, nesugeba suformuluoti ir įgyvendinti teismų sistemos plėtros vizijos.
Europos veiksmingo teisingumo komisija (CEPEJ) prieš pusantrų metų priėmė Chartiją dėl etikos principų naudojant dirbtinį intelektą teismų sistemoje, atsižvelgdama į tai, kad technologijos tobulėja šviesos greičiu ir dirbtinis intelektas neišvengiamai žengia į vis daugiau teismo salių visame pasaulyje. Tuo metu 78 proc. mūsų šalies teismų net neturi vaizdo konferencinės įrangos. Kiek tokia teismų sistema yra pajėgi priimti inovacijas? Atsakymas, manau, daugiau negu aiškus.