Vidaus reikalų ministerija pateikė visą šūsnį pasiūlymų, kaip būtų galima pakeisti kai kuriuos šiuo metu su transporto sektoriumi susijusius įstatymus ir reikalavimus. Vienas tokių – galimybė techninę apžiūrą atlikti ne techninės apžiūros centruose, bet automobilių servisuose. Tačiau LRT.lt kalbinti servisų atstovai į šį siūlymą žvelgia ne su pačiu didžiausiu entuziazmu.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateikė pasiūlymą, kad techninę automobilių patikrą galėtų atlikti ne tik specializuotos stotys, bet ir automobilių servisai. VRM pateikė ir keletą argumentų, kodėl tokia sistema būtų naudinga.
Visų pirma, tokiu būdu būtų sudaroma didesnė konkurencija dabartiniams techninių apžiūrų centrams ir būtų naikinama jų monopolija. Tokia tvarka, anot ministerijos, turėtų būti patogesnė ir žmonėms, nes iš automobilio remonto dirbtuvių nereikėtų važiuoti į techninės apžiūros stotį – viską būtų galima sutvarkyti vienoje vietoje.
Tačiau į tokius siūlymus skeptiškai žvelgia ne tik techninę apžiūrą atliekančias įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovai, bet ir patys automobilių servisų vadovai.
Finansiškai būtų naudinga, tačiau kas kontroliuotų?
Automobilių serviso „R2L“ vadovas Rimvydas Vaštakas pripažįsta, kad Vidaus reikalų ministerijos siūlymai būtų labai naudingi jo verslui, tačiau yra ir kitas labai svarbus aspektas, kuris susijęs su saugumu Lietuvos keliuose.
„Iš verslo pusės įžvelgiame labai daug teigiamų dalykų, tačiau valstybės atžvilgiu matome daug neigiamų aspektų.
Pirmiausia, techninė automobilių priežiūra yra valstybės deleguota funkcija. Tai reiškia, kad už techninę automobilių būklę atsako valstybė. Juk tai susiję su žūtimis keliuose, ir valstybė turi užtikrinti, kad techninė apžiūra vyktų labai sklandžiai ir teisingai.
Yra išleistas įstatymas, kad kiekvienam gyventojui turi būti patogu atlikti techninę apžiūrą, todėl iki techninės apžiūros centro turi būti ne didesnis atstumas nei 30 kilometrų. Bet jei rinka būtų laisva, visi centrai koncentruotųsi į didžiuosius miestus, nes rajonuose tokių centrų neapsimokėtų laikyti“, – LRT.lt sako R. Vaštakas.
Jis pastebi ir tai, kad iškyla didelis klausimas, kaip būtų vykdoma kontrolė. Pavyzdžiui, dabar techninės apžiūros stotys yra filmuojamos, o nesąžiningi darbuotojai yra atleidžiami. Viską kontroliuoja ir Valstybinė kelių inspekcija, todėl galima sakyti, kad kontrolė yra labai griežta.
„Bet palikime viską laisvajai rinkai, ir kaip tuomet užtikrinti, kad laikomasi visų reikalavimų? Keista ir tai, kad tokį pasiūlymą pateikė žmonės, kurie visiškai nesupranta techninių apžiūrų valstybinės svarbos“, – pastebi R. Vaštakas.
Problemų ir neapibrėžtumo įžvelgia ir automobilių serviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas. Jo teigimu, labiausiai neramina klausimas, kaip sistema veiktų.
„Yra labai daug klausimų – kaip sistema turėtų pradėti veikti, kokius reikalavimus servisas turėtų atitikti, kokių kompetencijų būtų reikalaujama ir daugybė kitokių dalykų. Tačiau apie tai juk niekas nekalba. Tiesiog duodamas leidimas ir pirmyn.
Bet palaukite, mes gal ir turime pinigų, galime padaryti, bet mes juk nežinome, kas mūsų laukia. Tai pagrindiniai dalykai, apie kuriuos niekas nekalba“, – akcentuoja A. Gailiušas.
Serviso vadovo teigimu, leidus servisui atlikti ir automobilio remonto, ir techninės būklės įvertinimo darbus, gali atsirasti interesų konfliktas ir prarastas objektyvumas.
„Gali būti, kad darbą atliks mechanikas ir sakys – aš padariau gerai. Bet juk turi kažkas dar be jo tai įvertinti.
Taip pat gali būti, kad kas nors pasakys, jog mūsų servise kažkuriam automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Yra žinomas valstybinis numeris, markė, modelis. Tačiau kas tai patikrins? Kokia institucija įvertins, ar tas automobilis suremontuotas kokybiškai ir tikrai atitinka techninius reikalavimus? Apie tai nekalbama“, – LRT.lt sako A. Gailiušas.
Fiktyvi techninė apžiūra
LRT.lt kalbinti servisų vadovai įžvelgia ir dar vieną pavojų – fiktyvią techninę apžiūrą. Tai reiškia, kad, techninės automobilių būklės įvertinimą perleidus į servisų rankas, gatvėse gali padaugėti techniškai netvarkingų automobilių.
„Pavyzdžiui, yra kažkur nedidelis tepalo nutekėjimas. Žmogiškasis faktorius sakytų, kad, na, čia tik vos vos. Tiek to. Nors pagal reikalavimus negali būti net menkiausio nutekėjimo.
Kitas pavyzdys – posūkio lemputė, kuri šviečia, bet nuo jos nutrupėję dažai. Nepriklausomi ekspertai sako, kad taip būti negali ir viskas, o servise, geresnės širdies meistras sakys, tiek jau to, važiuok. Tai yra dalykai, kurie man jau seniai neduoda ramybės“, – dėmesį atkreipia A. Gailiušas.
Panašios nuomonės laikosi ir R. Vaštakas, jis pateikia pavyzdį, kas gali paskatinti automobilių servisus nekreipti dėmesio į techninę automobilio būklę.
„Tai visiškai nelogiška, nes aš dirbu ne valstybei, o klientui, todėl noriu uždirbti kuo daugiau pinigų. Todėl, jei noriu, kad klientas pas mane sugrįžtų, gali būti, kad servisas sutiks – šito neremontuojame, šito taip pat arba klientas tiesiog atsisako remontuoti, juo labiau, jei remonto kaina didelė. Kas nutinka tokiu atveju? Klientas pasiūlo 100 eurų ir viskas. Kaip manote, kiek servisų sutiks su tokiu pasiūlymu?“, – retoriškai klausia R. Vaštakas.
Automobilių serviso vadovo manymu, gali kilti ir dar viena problema – techninės apžiūros talonai bus tiesiog parduodami.
„Pavyzdžiui, Italijoje gauni laišką – jei norite techninę apžiūrą atlikti pas mus, atsakykite į šį laišką ir atsiųskite 50 eurų. Mes jums atsiųsime lipduką, o automobilio pas mus varyti nereikia. Verslui tai puikus variantas. Bet, jei taip sistema veiktų Lietuvoje, aš vaikų negalėčiau išleisti į gatvę“, – tikina R. Vaštakas.
Verslas visų pirma skaičiuoja pinigus
Jei automobilių servisai norėtų atlikti techninę apžiūrą, reikėtų investuoti į papildomos įrangos įsigijimą. Todėl reikia skaičiuoti, ar papildomos investicijos atsipirktų, ypač tuo atveju, jei servisams galiotų tokios pačios kainos, kokios nustatytos techninės apžiūros centrams.
„Verslas skaičiuoja atsipirkimą. Pavyzdžiui, jei nupirksiu dūmingumo tikrinimo įrangą už 8 ar 10 tūkst. eurų, ji man turi atsipirkti. Turiu įvertinti atitinkamą kiekį automobilių, kol investicijos atsipirks. Juk praeina tam tikras laikas, pasikeičia technologijos, ir įrangą reikia atnaujinti. Visa tai reikia suskaičiuoti, ar investicijos atsipirks“, – mano A. Gailiušas.
Tuo metu R. Vaštakas svarsto, kad, norėdami greito investicijų atsipirkimo, servisai į kai kuriuos automobilių trūkumus pažvelgtų pro pirštus.
„Jei reikalavimai būtų tokie, kokie dabar keliami techninės apžiūros centrams, tai būtų ilgalaikio atsiperkamumo projektai. Ypač, jei būtų laisva konkurencija. Manau, daug servisų galėtų ir sužlugti, o pajautę, kad situacija bloga, mėgintų iš jos išsisukti ir pasiimti tik pinigus, o ne atlikti darbą. Tai dar viena papildoma rizika“, – pastebi R. Vaštakas.
Pašnekovas tikina, kad visiškai pasitiki techninės apžiūros centrų kompetencija ir mano, jog dabar galiojanti tvarka yra labai gera, todėl keisti ją nemato prasmės.
„Šiandien nėra jokios kitos institucijos ir kitos sistemos, kuri užtikrintų, kad automobiliai būtų techniškai tvarkingi. Šią sistemą bandoma griauti praktiškai per kiekvieną Seimo kadenciją. Žinoma, galima ją griauti, bet tik tuo atveju, jei užtikrinama valstybės funkcija, kad bus užtikrintas gyventojo saugumas, jam pačiam, deja, kartais to nesuprantant“, – mano R. Vaštakas.
Tikina, kad monopolio nėra, o kainos – mažiausios Europoje
Kalbant apie tai, kad techninės apžiūros centrai yra sukūrę monopolį, R. Vaštakas tikina, jog taip tikrai nėra.
„Monopolio nėra. Yra dešimt zonų, kuriose dirba įmonės, atliekančios techninę apžiūrą. Bet valstybė nustato kainą ir reikalavimus. Yra du esminiai principai – užtikrinti, kad techninės apžiūros centrai būtų patogiai pasiekiami žmonėms ir kad būtų tinkama automobilių techninė būklė. Šiuo metu tai ir užtikrinama“, – mano R. Vaštakas.
Apie tai, kad šiandieninėje sistemoje sunku įžvelgti monopolio požymių, sako ir techninės apžiūros įmones vienijančios asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
„Tai, kas yra dabar, sunkiai telpa į monopolio apibrėžimą. Techninę apžiūrą atlieka įmonės, kurias tai daryti delegavo valstybė, o įmonės įsipareigojo dirbti pagal nustatytus reikalavimus. Todėl bandymas vadinti tai monopoliu atrodo kaip bandymas apkaltinti, kad dirbama per daug gerai laikantis reikalavimų“, – LRT.lt sako R. Gabartas.
Kalbant apie kainas, pastebima tai, kad jas nustato ne patys techninės apžiūros centrai, o valstybė. Todėl ir čia sunku suprasti, apie kokią konkurenciją ir kainų mažinimą kalba VRM atstovai.
„Šiandien standartinė benzininio automobilio patikra kainuoja 14,5 Eur. Tai pati mažiausia kaina visoje Europoje, mažesnė net nei Baltarusijoje. Estijoje patikra kainuoja 40 Eur, pas latvius 20, Lenkijoje arti 30 Eur.
Apskritai, kiek teko domėtis, už 14 Eur nė viename servise negausite tokios paslaugos, tokio automobilio patikrinimo, kaip techninės apžiūros stotyje. Servisuose be 30–40 Eur į kalbas niekas nesileis. Tikrai ne visi servisai turi ir tokios kokybės įrangą, kokia ji techninės apžiūros centruose“, – teigia R. Gabartas.
Kad techninės apžiūros centruose galima gauti kokybiškas paslaugas, pritaria automobilių servisui vadovaujantis R. Vaštakas.
„Mes turime žibintų reguliavimo įtaisus, juos tikriname kasmet. Turime ir dūmingumo tikrinimo įrangą. Tačiau techninės apžiūros stotyje jie atlieka tik techninę apžiūrą, o jų įranga yra tikrinama labai griežtai, ji veikia labai puikiai. Todėl, net jei kartais ir nesutinkame su jų išvadomis, mes remontuojame savo įrangą“, – pripažįsta R. Vaštakas.
Šaltinis: http://www.lrt.lt