Oro uostuose keleivinių skrydžių švieslentės dėl pandemijos vis dar apytuštės, tačiau ne visam aviacijos sektoriui 2020-ieji buvo tokie neįtikėtinai blogi. Apytiksliai dešimtadaliu pernai kritęs krovinių skraidinimas lėktuvais buvo sąlyginai mažiau nukentėjusi sritis. Krovinių gabenimas oru užsidariusioms visuomenėms užtikrino žaliavų, prekių, vaistų ir net pirmųjų vakcinų nuo koronaviruso tiekimą, o šį mėnesį pasauliui padėjo išlaikyti ir gėlių paklausos testą.
Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, tonkilometriais matuojama pasaulinė oro krovinių paklausa smuko 10,6 proc. ir tai buvo pats blogiausias rezultatas nuo 1990-ųjų. Tarptautinio Šiaulių oro uosto vadovė Aurelija Kuezada sako, kad nors metai krovinius gabenantiems vežėjams anaiptol nebuvo lengvi, bet pozityvių signalų visgi pakanka.
„Ant žemės priparkavus daugelį keleivinių lėktuvų, pernai smuko ir krovinių gabenimo oru pajėgumai, kadangi dalis krovinių skraidinama būtent keleiviniais skrydžiais. Vis dėlto, susisiekimas oru padėjo ne tik toliau palaikyti komercinius bei humanitarinius ryšius, bet ir ribojimų kaustomam pasauliui suteikė „normalumo“ jausmo“, – sako A. Kuezada.
Pasak jos, orlaiviai lieka kritiškai svarbi priemonė gabenti tokius jautrius krovinius kaip vaistai ir vakcinos, gyvūnai ar gėlės, trumpesnio galiojimo maisto produktai.
Šį mėnesį pasaulis laikė savotišką Vasario 14-osios testą ir paaiškėjo, kad tradicija mylimiesiems šią dieną dovanoti gėlių net ir per pandemiją liko itin stipri. Kolumbija ir Ekvadoras yra pagrindinės šviežių gėlių tiekėjos Šiaurės Amerikai ir šiemet joms meilės dienos šventė buvo palanki. Skaičiuojama, jog vien dėl gėlių faktoriaus oro krovinių gabenimo pajėgumai, palyginti su ankstesniais metais, tarp Lotynų ir Šiaurės Amerikos šiemet prieš Valentino dieną išaugo penktadaliu.
Neliko nuskriausta ir Europa, į kurią Vasario 14-osios proga oru šviežios gėlės šiemet tūkstančiais tonų buvo skraidinamos ir iš tokių tolimų šalių, kaip Kenija, ir iš tradicinių vietos gėlininkystės valstybių, tarp kurių ryškiausi Nyderlandai.
„Ekonomika vis dar siunčia prieštaringus signalus ir neleidžia užtikrintai planuoti net ir trumpalaikės perspektyvos, tačiau akivaizdi tokios ne pirmo būtinumo prekės kaip šviežios gėlės paklausa situacijai suteikia vilties bei pozityvumo. Tam tikriems kroviniams – gėlėms, gyvūnams, medikamentams – lėktuvai lieka pagrindiniu ir operatyviausiu transportavimo būdu, be to, šiuo metu jaučiamos krovinių perkrovos kitų rūšių transporte. Šios priežastys lėmė, kad dėl oro krovinių pajėgumų pastaruoju metu smarkiai konkuruojama“, – teigia vienintelio regione gyvūnus transportuoti galinčio Šiaulių oro uosto vadovė.
Krovinių gabenimo oru paklausą augina ir netipinis pandeminis vienos didžiausių pasaulio ekonomikų – Kinijos – elgesys. Siekdama užkirsti kelią kelionėms ir masiniam Kinų naujųjų metų šventimui vasario viduryje, šalis ne tik įvedė griežtas testavimo bei saviizoliacijos taisykles, bet ir paliko dirbti gamyklas.
Anot A. Kuezados, tokie sprendimai logistikos grandinėse toliau išlaiko piko situaciją ir verčia ieškoti alternatyvių kelių, kaip nevėluojant nugabenti prekes į reikiamą pasaulio vietą.
„Sausumos ir vandens transportas yra apkrautas, todėl siekiant išvengti vėlavimų ir logistikos grandinių užlūžimo, lėktuvai tampa bene vienintele alternatyva. Jie dažnai yra kiek brangesnė išeitis, tačiau padeda neužlūžti logistikos grandinėms. Kai pagaliau pakils ir keleiviniai lėktuvai, verslas galės vėl naudotis didesniais krovinių gabenimo pajėgumais oru“, – sako ji ir pabrėžia, kad Tarptautinis Šiaulių oro uostas turi oru gabenamiems kroviniams aptarnauti būtiną infrastruktūrą, kompetencijas ir yra paruošęs finansiškai patrauklius paslaugų paketus.
Išnaudojęs pandemijos veiksnį Šiaulių oro uostas išnuomojo visas 14-a orlaivių parkavimo vietų, ir pernai, neaudituotais duomenimis, uždirbo kiek daugiau nei 49 tūkst. eurų grynojo pelno. Bendradarbiaudamas su Estijos kapitalo įmone „AviaticMRO“, Šiaulių oro uostas šiemet toliau aptarnauja dėl pandemijos skraidyti negalinčius orlaivius.
Apie tarptautinį Šiaulių oro uostą:
Tarptautinį Šiaulių oro uostą valdo Šiaulių miesto savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“, teikianti antžeminio orlaivių, keleivių ir krovinių aptarnavimo, žemės nuomos ir kitas paslaugas. Pasinaudojant ilgiausiu Baltijos šalyse – 3,5 km ilgio – kilimo-tūpimo taku oro uostas gali priimti ypač didelius bei pakrautus lėktuvus.
Šiaulių oro uostas taip pat yra vienintelis regione, turintis sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, ir vienintelis, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai. Nuo 2004 Šiaulių oro uoste reziduoja NATO oro policija. Šiuo metu oro uoste dirba 13 darbuotojų.