Nuo koronaviruso pradžios pasikartojantys šalių užsidarymai dalį žmonių ne vienam mėnesiui paliko be įprasto darbo. Pasirodo, pandemijos laikotarpiu svarstydamas greito uždarbio idėją net kas trečias Lietuvos gyventojas galvojo apie papildomą darbą. Tačiau tarp rizikingesnių variantų buvo ir loterijos bilietai, ir investicijos į kriptovaliutas, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.
Medicinos banko inicijuotos apklausos duomenimis, papildomas darbas buvo pats populiariausias pasirinkimas – jį svarstė 33 proc. respondentų. Antras pagal populiarumą būdas užsidirbti buvo mintis įsigyti loterijos bilietų (18 proc.), trečias – įsigyti akcijų, obligacijų ar investicinių fondų vienetų (15 proc.).
Ketvirtą vietą tarp greito uždarbio galimybių užėmė turimo nekilnojamojo turto išnuomojimas (12 proc.), penktąją – kaip finansuotojui sudalyvauti tarpusavio skolinimo platformos veikloje (10 proc.). Kriptovaliutoms teko šeštoji (8 proc.) vieta, kitos idėjos domino vos po keletą procentų apklaustųjų.
Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad papildomas darbas per pastaruosius metus buvo pats populiariausias tarp visų be išimties amžiaus grupių respondentų.
„Papildomas darbas yra pats konservatyviausias būdas papildomai užsidirbti. Pandemijos metu dalis verslų buvo priversti užsidaryti ir laukti epidemiologinės situacijos pagerėjimo, o kitiems verslams pandemija kaip tik reiškė naujo ir ypač spartaus augimo etapą. Pavyzdžiui, smarkiai plėtėsi maisto pristatymo, siuntų kurjerių įmonės, tad susirasti papildomą darbą buvo tikrai įmanoma“, – pastebi J. Ivaška.
Jis išskiria 36-45 metų amžiaus žmones, kadangi tarp jų papildomo darbo mintis buvo ypač populiari: čia ją svarstė net 41 proc. apklaustųjų. Mažiausiai papildomas darbas domino vyresnius kaip 56 metų gyventojus – tik 26 proc. Tačiau, pasak banko atstovo, kadangi tarp pastarųjų neabejotinai yra ir pensininkų, jiems papildomas darbas galėjo būti objektyviai mažiau aktualus.
Skirtingų kartų pasirinkimus rizikuoti gerai atspindi loterijos bilietų patrauklumas. Juos mieliau pirktų vyresni nei 36 metų gyventojai ir tokių būtų apie 20 proc. Tuo tarpu jaunimą masina kriptovaliutos.
Net 17 proc. gyventojų iš 26-35 metų amžiaus grupės per pastaruosius metus pripažino galvoję apie kriptovaliutų įsigijimą. Kiek mažiau, bet ši idėja atrodė patraukli ir 36-45 metų amžiaus respondentams (11 proc.), tuo tarpu kitose amžiaus grupėse jos traukė tik po keletą procentų apklaustųjų.
„Ne tik greito uždarbio, bet ir greito praturtėjimo viltis žmonijai būdinga nuo seniausių laikų. Kriptovaliutas netgi būtų galima pavadinti šių laikų aukso ieškojimu ar loterija, kuri sužavi įspūdingomis praturtėjimo istorijomis, tačiau nutylima apie ypač didelę asmeninę finansinę riziką. Valiutos, kaip ir finansų rinkos, ne tik kyla, bet ir krenta, todėl turint tikslą užsidirbti lygiai taip pat galima ir smarkiai „pralošti“. Kaip finansų ekspertai tikrai nepatartume rinktis momentinių investicijų kaip būdo greitai užsidirbti ir juo labiau – tokių rizikingų objektų“, – sako J. Ivaška.
Vis dėlto jaunimo dėmesį taip traukiančios kriptovaliutos jau dabar sufleruoja, kokios tendencijos įsitvirtins laikui bėgant. Anot J. Ivaškos, nors investicijos į klasikinius turto vienetus, tokius kaip akcijos, obligacijos ar investiciniai fondai, Lietuvoje yra gana populiarios, akivaizdu, kad jų krepšelį jaunoji karta gali intensyviau pildyti visiškai naujo tipo pasirinkimais.
„Finansinis švietimas galėtų padėti geriau suprasti rizikas ir išmokyti nenuvertinti pinigų praradimo tikimybės. Kita vertus, net 41 proc. Lietuvos gyventojų teigė nesvarstę jokių greito uždarbio idėjų. Vadinasi, bendrai vertinant namų ūkių finansinė situacija yra tikrai nebloga“, – tvirtina pašnekovas.
„Spinter tyrimų“ apklausoje, kuri vyko gegužės 18-28 dienomis, iš viso dalyvavo 1010 šalies gyventojų. Jie atspindi 18-75 metų amžiaus žmonių nuomonę apie svarstytas greito uždarbio idėjas.