Elektroninė erdvė kasdien tampa vis svarbesnė mūsų gyvenimo dalis. Internete ieškoma žinių ir naudingos informacijos, bendraujama su draugais, rengiami darbiniai pasitarimai, žaidžiama, perkama ir parduodama. Elektroninės prekybos flagmanai amazon.com ir ebay.com internete sukūrė didžiulius prekybos „miestus“, kuriuose šiandien apsiperka dešimtys tūkstančių žmonių. Atsiradęs pirkėjų pasitikėjimas internetinių parduotuvių pridaigino ir Lietuvoje. Prekes įsigyti paprasta, o nesklandumų pasitaiko retai – prekyba klesti. Didėjančiais prekybos mastais naudojasi ir mažesnieji. Skelbimų puslapiuose šimtai skelbimų, kuriuose siūloma pigiau įsigyti patrauklias prekes: nuo suknelių ir lagaminų, iki planšetinių kompiuterių ir automobilių. Net kojos iš namų kelti nereikia: peržiūrėjai interneto puslapyje prekės nuotraukas, persiuntei pardavėjui pinigus ir lauki, kol pageidaujamas daiktas atkeliaus į namus. Deja, ne visada viskas taip gražu ir paprasta. Daugėja atvejų, kai pirkėjai patenka į sukčių pinkles. Dalį pinigų už sutartą prekę pervedęs pirkėjas lieka it musę kandęs. Pinigai sumokėti, o prekės ir pardavėjo nė su žiburiu nerasi – dingo kaip į balą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai su panašiais sukčiavimo atvejais susiduria vis dažniau. Per pastaruosius du mėnesius (nuo birželio 1 d.) buvo pradėti net 25 panašūs ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimų. Neatmetama, kad nukentėjusiųjų gali būti ir daugiau, bet ne visi jie kreipėsi į policiją. Dauguma atvejų panašūs: pareiškėjai vienoje iš skelbimų svetainių rado jiems patikusį daiktą, pervedė menamam pardavėjui dalį sumos arba visą sutartą pirkinio kainą, tačiau prekės neatgavo. Daugiausia žmonių nukentėjo bandydami įsigyti automobilį arba mobiliojo ryšio telefoną. Už parduodamą automobilį, pardavėjas dažniausiai paprašo į nurodytą banko sąskaitą pervesti 300 eurų. Pirkdami telefonus žmonės prarado nuo 150 iki 530 eurų.
Automobiliai ir mobiliojo ryšio telefonai – vienos paklausiausių prekių, todėl galimybė būti apgautam, jei ieškai šių prekių, yra didesnė. Tiesa, grėsmė nukentėti nuo sukčiaus lieka ir perkant kitas prekes: suknelę, guminę valtį ar malkas. Didžiausią turtinę žalą patyrė vyras, birželio viduryje pagal skelbimą bandęs įsigyti traktorių. Jis sukčiui pervedė 550 eurų.
Policijos pareigūnai sako, kad pirkėjai dažniausiai susižavi gražiomis siūlomos prekės nuotraukomis ir žema kaina. Kaip vėliau paaiškėja, sukčiai dažniausiai naudoja svetimas, internete rastas, nuotraukas. Kad prekė būtų patrauklesnė, skelbime nurodoma, kad ji mažai naudota. Jei tai būna automobilis, jis esą techniškai tvarkingas, nuvažiavęs mažai kilometrų. Dėl žemos kainos pardavėjas taip pat turi paaiškinimą – tiesiog reikia skubiai parduoti.
Užmegzti ryšį su menamu pardavėju nesudėtinga. Iš pradžių jis noriai susirašinėja arba atsiliepia į skambučius. Patikina, kad prekė gera, o norinčių ją įsigyti – nors vežimu vežk. Pirkėjas skatinamas kuo greičiau apsispręsti dėl pirkimo, kitaip bus per vėlu. Jei nori prekės – pervesk avansą. Dažniausiai po to, kai pinigai iš pirkėjo iškeliauja į nurodytą sąskaitą, pardavėjas dingsta. Su juo nebeįmanoma susisiekti nei elektroniniu paštu, nei telefonu. Dingsta ir skelbimas iš interneto svetainės.
Nustatyti sąskaitą, į kurią nukeliavo pinigai – nesudėtinga. Tačiau sąskaita dažnai priklauso asocialiems arba apie nusikaltimą pirmą kartą iš policininkų išgirdusiems asmenims. Ne visada lengva nustatyti ir asmenį, įkėlusį skelbimą į svetainę. Pavyzdžiui, paaiškėja, kad skelbimas įkeltas kavinėje, kurioje veikia nemokamas, visiems pasiekiamas Wi-fi.
Policijos pareigūnai įspėja, kad pirkdami internetu gyventojai turėtų būti atidesni. Pirmas pavojaus signalas – pigus daiktas. Jeigu perkamas brangesnis daiktas (automobilis, traktorius, brangus mobiliojo ryšio telefonas), būtina tartis su pardavėju, kad jis leistų gyvai apžiūrėti prekę. Juk pirkti automobilį jo net nemačius ir neišbandžius – itin rizikingas užsiėmimas. Jei pardavėjas ima išsisukinėti ir teigia, kad automobilis šiuo metu kitame mieste, yra remontuojamas ar dar neatgabentas į Lietuvą, tikėtina, kad jus bandoma apgauti. Neskubėkite pervesti pinigų nepažįstamajam. Pasistenkite rasti kitų būdų įsitikinti, kad pardavėjas jums nemeluoja.
Jei žinote pardavėjo telefoną ir jo nurodytą banko sąskaitą, pabandykite šiuos duomenis suvesti internete ir paieškoti kitų vartotojų atsiliepimų apie pardavėją. Kai kuriose skelbimų svetainėse galima rasti informaciją apie nesąžiningus pardavėjus.
Policijos pareigūnai įspėja, kad būtumėte atidūs ir pirkdami elektroninėse parduotuvėse. Būtina pasidomėti įmonės patikimumu, ar nurodyti įmonės rekvizitai yra realūs. Gera pagalba taps ir kitų žmonių atsiliepimai apie elektroninę parduotuvę. Atsiskaitinėdami elektroninės bankininkystės kortele, saugokite duomenis. Užsisakius prekes internetu, patikimiau sumokėti grynais pinigais atsiimant užsakymą, nei internetu.
Šiaulių AVPK info