Lietuvoje negalią turi virš 200 tūkst. šalies gyventojų, tačiau iki šiol didelė dalis viešųjų pastatų nėra pritaikyti neįgaliesiems arba, laikui bėgant, praranda prieinamumą. Negalią turinčius asmenis atstovaujanti organizacija tikisi, kad situaciją pagerins Statybos įstatymo pataisos.
Remiantis 2020 m. Valstybės audito ataskaita, šalyje daugiau nei pusė (32 iš 60) savivaldybių neužtikrino, kad bent 30 proc. viešųjų pastatų, kuriuose teikiamos svarbios paslaugos, būtų pritaikyti negalią turintiems žmonėms. Mažiausiai neįgaliesiems pritaikytos švietimo įstaigos (16 proc.), daugiausiai – socialinių paslaugų centrai (61 proc.).
Nepritaikyta aplinka apsunkina įsidarbinimo galimybes
Pasak Dirbančiųjų neįgaliųjų asociacijos (DNA) vadovės Simonos Kunigonytės, „nedraugiška“ aplinka – vienas aktualiausių trukdžių neįgaliesiems, norintiems ne tik pasinaudoti įvairiomis viešojo ar privataus sektoriaus teikiamomis paslaugomis, bet ir integruotis darbo rinkoje.
„2019 m., kai pradėjome iniciatyvą „Pritaikyta dirbti“, lankėmės viešosiose įstaigose, valstybinio sektoriaus organizacijose bei įmonėse su prašymu leisti įvertinti aplinkos pritaikomumą negalią turintiems darbuotojams. Tuo metu nustebino daugelio institucijų atsakymas, kad jų aplinka nėra pritaikyta neįgaliesiems, nes statiniai priklauso ne joms, o Turto bankui, kuris valdo ministerijų, joms pavaldžių įmonių pastatus bei patalpas“, – pasakoja S. Kunigonytė.
Pagal galiojančius teisės aktus institucijos nėra įpareigotos pritaikyti esamų pastatų neįgaliųjų poreikiams, jei šie pastatai nėra atnaujinami, rekonstruojami ar remontuojami. Neretai viešojo sektoriaus pastatai turi neįgaliesiems pritaikytus įėjimus, atskirai nuo pagrindinių įėjimų – pastato šone ar vidiniame kieme. Pašnekovė tokius atvejus, kai negalią turintys darbuotojai negali ateiti kartu su kolegomis, įvardina kaip neįgaliųjų diskriminaciją.
„Lietuvoje norima skatinti neįgaliųjų integraciją darbo rinkoje, tačiau nepritaikius jiems fizinės aplinkos nėra užtikrinamos lygiateisės įsidarbinimo galimybės. Pavyzdžiui, į tualetą norinčiam negalią turinčiam žmogui tenka kilti į kitą aukštą, nes visame pastate yra tik vienas neįgaliesiems pritaikytas sanitarinis mazgas. Arba užėjus į sanitarinį mazgą, matyti, kad neįgaliojo vežimėlis ten negali apsisukti.
Dar pasitaiko atvejų, kai laisvalaikio patalpos būna įrengtos rūsyje, į kurį nesileidžia liftas – vadinasi, neįgalusis žmogus negali kartu su visais ten patekti. Taip pat dažnai pamirštama, kad negalia nėra vien judėjimo – aplinka turi būti pritaikyta ir akliesiems, ir kurtiesiems, taip pat kitokias negalias turintiems žmonėms“, – komentuoja S. Kunigonytė.
Įstatymo pakeitimai numato ir atsakomybę
Aplinkos ministerijos atlikti Statybos įstatymo pakeitimai bei papildymai reglamentuoja tiek pastatų pritaikomumą neįgaliesiems asmenims, tiek jo išlaikymą visą pastatų naudojimo laikotarpį.
Pataisos nurodo, kad privaloma statinių, kurie turi būti pritaikomi specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, projektų ekspertizė, kurios metu būtų įvertinta ne tik statinio techninė būklė, bet ir teisėtumas. Taip pat numatomos priemonės dėl statybos procese dalyvaujančių subjektų atsakomybės ribų už statinių projektų kokybę.
„Pasitaiko atvejų, kai statinio pritaikomumas neįgaliesiems būna tik formalus, o realybėje nelabai atitinkantis negalią turinčių asmenų poreikius: netikėtai dingsta pandusai, keltuvai, kitos neįgaliesiems skirtos priemonės. Jei bus įvesta baudų sistema, kažin, ar tai pagerins situaciją, nes statinių vystytojams kartais būna paprasčiau sumokėti baudą, nei įgyvendinti visus reikalavimus“, – teigia DNA vadovė.
Papildomas reglamentas draus nesilaikant statinių prieinamumo reikalavimų, nustatytų Statybos įstatyme, šalinti neįgaliųjų stovėjimo vietas, neįgaliųjų keltuvus, siaurinti priėjimus ir koridorius, užstatyti juos stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais, keisti kelių, priėjimų nuolydžius ar kitaip pažeisti statinių prieinamumo reikalavimus.
Taip pat Aplinkos ministerija planuoja iki 2021 m. pabaigos sukurti pastatų prieinamumo asmenims su negalia vertinimo sistemą ir dar šiemet pagal ją atlikti valstybės ir savivaldybių institucijų pastatų prieinamumo vertinimą. Tarp tokių pastatų – švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, kultūros įstaigos, savivaldybių administracijos, seniūnijos ir kiti pastatai. Iki 2022 m. pabaigos numatyta parengti neįgaliųjų poreikiams nepritaikytų svarbiausių pastatų pritaikymo veiksmų planus.
„Sveikiname visas iniciatyvas gerinti neįgaliųjų padėtį Lietuvoje ir labai tikimės, kad Statybos įstatymo pakeitimai taps konkrečiais pokyčiais ir neliks vien analizės ar vertinimo lygmenyje. Diskusijos kabinetuose tęsiasi pernelyg ilgai, o neįgaliesiems pritaikytos aplinkos reikia kiekvieną dieną“, – pabrėžia S. Kunigonytė.