Kol vienos įmonės vykdydamos socialinės atsakomybės projektus atsigręžia į jautrias ir visuomenės pažeidžiamas grupes, dalis darbdavių tikina, kad toli gražu ne visada yra pasirengę įdarbinti, pavyzdžiui, negalią turinčius asmenis. Esą trūksta ir žinių, ir patirties, ir pagalbos. Tuo tarpu Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos (NSĮS) vadovo Gedimino Bartkaus teigimu, per daugiau nei dešimtmetį sukaupta patirtis socialinių įmonių atstovams leistų konsultuoti ir kitus verslus, norinčius įdarbinti neįgaliuosius.
„Mūsų sąjungai priklausančios įmonės jau daugiau kaip dešimtmetį nuosekliai didina įdarbinamų neįgalių žmonių skaičių, užtikrina jiems galimybę ne tik dirbti, bet ir socializuotis. Realiai vertinant, esame tie, kurie ne eksperimentuoja ar deklaruoja socialinę atsakomybę, bet tuo gyvena kiekvieną dieną. Ir tikrai turime ką perduoti kitiems rinkos žaidėjams“, – sako G. Bartkus.
Integracija ne dėl „varnelės“
Pasak NSĮS atstovo, integracijos į darbo rinką poreikis neįgaliųjų tarpe išties didelis, tačiau įsilieti į atvirą darbo rinką jiems vis dar sunku – stinga ir vidinės motyvacijos, ir išorinės paskatos.
„Situacija keičiasi, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi. Faktas, kad socialinių įmonių veikla yra akylai prižiūrima ir kontroliuojama, todėl integracija tiesiog negali būti formali. Tuo tarpu kitose įstaigose, įdarbinančiose neįgaliuosius, situacijų būna labai įvairių. Juo labiau, kad tiek personalo atrankos specialistai, tiek darbdaviai, tiek ir sveikieji kolegos vis garsiau kalba apie tai, kad nežino, jiems trūksta įgūdžių dirbti kartu su negalią turinčiu kolega“, – aiškina NSĮS atstovas.
Pasak jo, šalia didelių investicijų į bendrąją integraciją, visos socialinės įmonės rengia ir kasmet atnaujina detalius integracijos planus, kuriuos derina su Užimtumo tarnyba.
„Ilgametė darbo su negalią turinčiais žmonėmis patirtis mums suteikia daug praktinių ar net inžinerinių žinių, kaip padėti jiems integruotis, kokių darbo sąlygų reikia, galų gale, kokias ir kaip suformuluotas užduotis jie gali atlikti, kokius darbus dirbti. Užimtumo tarnybai kasmet teikiamame integracijos plane turime aiškiai nurodyti, kaip atsižvelgiame į darbuotojų poreikius, kaip individualizuojame darbo aplinką. Dar vienas aspektas, kuris dažnai praleidžiamas pro akis – tai pačių neįgaliųjų vaidmuo derybose su darbdaviu – priešingai nei dažnai manoma, abi pusės čia turi vienodą svorį. Tai reali diskusija, kurioje neįgalieji ugdo derybines kompetencijas, savarankiškumą, galų gale gali atvirai kelti savo reikalavimus darbdaviui“, – pasakoja G. Bartkus.
Pasak jo, ateities perspektyvos ir galimybės didele dalimi priklauso ir nuo pačių neįgaliųjų aktyvumo, pasitikėjimo savo derybine galia.
„Dalintis gerąja patirtimi, mokytis vieni iš kitų ir tobulinti sistemą galime tik visi kartu. Ir mes esame atviri, pasirengę savo žiniomis dalintis įtraukdami darbuotojų. Nes būtent jie geriausiai žino, kaip iš tiesų gali veikti įmonės ir ką neįgaliam žmogui reiškia turėti jo kvalifikaciją ir fizinius poreikius atitinkančią darbo vietą“, – įsitikinęs NSĮS atstovas.