Sriaudžiami vaikai ar muštynės tarp šeimos narių per išgertuves – skaudi Lietuvos kasdienybė. Smurtas artimoje aplinkoje užima daugiausiai vietos įvykių suvestinėse. Nors su šia problema kovoja daugybė institucijų, situacija kinta gana lėtai.
Per paskutinius dvejus metus Šiaulių apskrityje šiek tiek sumažėjo smurto atvejų artimoje aplinkoje. Pernai užregistruoti 1505, kai 2015 m. – 2027 tokie pranešimai. Taip pat beveik dešimtadaliu mažiau pradėta ikiteisminių tyrimų. Daugiausiai smurto artimoje aplinkoje atvejų pasitaikė Radviliškio ir Pakruojo rajonuose.
Smurtas skirstomas į fizinį ir psichologinį. Didžioji dalis atvejų (98 %) – fizinis smurtas (1353 ikiteisminiai tyrimai). Ikiteisminiai tyrimai dažniausiai buvo pradėti dėl fizinio skausmo sukėlimo arba nežymus sveikatos sutrikdymo ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Psichologinio smurto atvejų kur kas mažiau – pernai Šiaulių apskrityje buvo užfiksuoti 99 tokie atvejai.
Smurtautojai – artimieji
Dažniausiai prieš aukas smurtauja ne nepažįstami asmenys, o patys artimiausi – šeimos nariai, kiti giminaičiai. Daugiausiai smurto atvejų fiksuojama tarp sugyventinių (42 proc.) ir sutuoktinių (28 proc.), taip pat vis dažniau pasitaiko, kad smurtauja kiti artimieji (anūkai, seneliai, įvaikiai ir pan.). Galima manyti, kad namuose matydami netinkamą tėvų ar globėjų elgesį vėliau smurtauti ima ir vaikai. Pernai pasitaikė keli atvejai, kai smurtavo paaugliai – 15 – 17 metų jaunuoliai pakėlė ranką prieš tėvus.
Duomenų apie smurtautoją analizė rodo, kad dažniausiai smurtauja 30 – 45 metų vyrai. Moterys sudaro tik labai nedidelę smurtautojų dalį. Tačiau pastebima tendencija, kad moterys paprastai smurtauja tiek prieš sugyventinius ar sutuoktinius, tiek prieš savo nepilnamečius vaikus. Praėjusiais metais Šiaulių apskrityje nuo smurto nukentėjo 215 vyrų, tačiau iš jų tik 59 smurtą patyrė nuo sutuoktinės (ar sugyventinės). Didžioji dalis vyrų nukentėjo nuo suaugusių vaikų, brolių ar kitų artimų giminaičių.
Baimė pranešti apie skriaudėją
Nemaža problema yra tai, kad ne visos aukos ryžtasi pranešti apie smurtą. Pasitaiko atvejų, kai apie smurtą pranešusios moterys dėl to gailisi, bijo, kad smurtautojas išėjęs iš policijos įstaigos bus dar piktesnis, keršys. Neretai nukentėjusiosios keičia parodymus ir prisiima kaltę, jog melavo. Šiaulių apskrityje yra užregistruotas atvejis, kai moteris bandė papirkti policijos pareigūnus, kad tik šie nesuimtų smurtautojo. Jeigu smurtaujama ne tik prieš moterį, bet ir prieš vaikus, motina dažnai bijo pranešti, kad vaikai yra skriaudžiami bijodama sankcijų (mano, kad vaikai iš šeimos bus paimti).
Pastebima, kad daugėja atvejų, kai už smurtą artimoje aplinkoje jau teisti asmenys smurtauja pakartotinai, todėl mažinant smurto artimoje aplinkoje mastą, nepakanka vien teisinių priemonių taikymo, šioje veikloje aktyviau turėtų dalyvauti ne tik policija, bet ir kitos institucijos.
Smurto priežastis – butelis
Didžiausia problema dėl ko kyla nesantaika ir smurtas šeimoje – alkoholis. Tendencija nesikeičia jau kelerius metus – trečdaliu atvejų smurtavęs asmuo buvo neblaivus. Daugiau nei 50 % atvejų – neblaivūs buvo ir smurtautojas, ir nukentėjusysis.
Šiaulių apskr. VPK info