Šiluvoje skaitome Nerijus Pipiras „Laiko liturgija“ Robertas Urbonavičius „Divina Hora“

Vasario mėnesį Šiluvoje skaitome bei drauge kviečiame panirti į bičiulių, kunigų knygą dvigubu pavadinimu „Laiko liturgija“ ir „Divina Hora“. Nepaisant pavadinimo duališkumo, knyga vieningai kalba apie patiriamą laiko tėkmę. Tiesa laikas ir laikiškumas pateikiamas skirtingose kūrybinėse formose. Nerijaus Pipiro „Laiko liturgija“ – tai poezijos rinkinys, sumišęs su asmeninio dienoraščio ištraukomis ne tiek keliant klausimus apie būtį šiandien, kiek romantiškos plunksnos prisilietimu prabylant apie Tėvynę bei tarnystę joje. Išties, N. Pipiro eilėraščiai simboliškai atliepia tarpukario Lietuvos dailės kūrybą, kuomet nepaisant studijų užsienyje, Paryžiaus žavesio, grįžtama į Tėvynę, o vienas sodriausių ir mėgstamiausių siužetų – Lietuvos laukai, upeliai, koplytstulpiai, kitaip tariant – gamta bei periferijos atributai. Panašiai ir „Laiko liturgijoje“ prabylama, tarsi, apie inkrustuotą laiką – sustojusį net ne prisiminimuose, tačiau atkeliavusį iš močiutės pasakojimų, kurie nugulė širdy.

Tuo tarpu Roberto Urbonavičiaus „Divina Hora“ – tai nepavaldaus pasauliui laiko meditacija. Pateikiamos meditacijos ne tik kad netarnauja pasaulio laikui, tačiau yra dvasinio Bažnyčios pasaulio atributai. Todėl R. Urbonavičiaus dalis pradedama Advento ilgesiu bei Adomo malda. Ši vystosi į savotiška poetinį potyrį, skatinanti keliauti laikotarpiais, su kitais Biblijos atstovais – Nojaus valtimi, Kalėdų džiaugsmą patirti drauge su paslėptu Elžbietos džiaugsmu, panirti į Juozapo išbandymą ir kitus simboliškus meditatyvius susitikimus. Baigiama Marijos troškimais –  karštu noru vėl išvysti tą, kuris buvo paaukotas, dar kartą paliesti sūnų, kuomet vienodai draskoma mamos ir tikinčiosios širdis. Kur gi mylimasis, kur Jėzus: „Kur Jisai vaikščioja? Ar tu žinai, kur Jis, O Sodininke?“.

Tad ši knyga, tai ne tik dviejų bičiulių dialogas apie laiką, vietomis semiantis skaitytojo širdis romantizuotais Tėvynės įvaizdžiais, bet tuo pačiu tai knyga, kviečianti paradoksaliam išgyvenimui – laiko tėkmę patirti sustojus. Tai patirti kviečiame Šiluvoje – akimirkai stabtelėjant ir vasario 13 d. dalyvaujant Marijos dienoje, 14 val. Šiluvos piligrimų centre susitikti su vienu iš autorių – Robertu Urbonavičiumi ir dalyvauti knygos pristatyme.

Menotyrininkė Silvija Čižaitė-Rudokienė

Šiluvos piligrimų centro informacija