Šiandien – virvelė, rytoj – avelė

Sigita Vaičiuvienė

Anais laikais, kol žmonės nemokėjo tokių gudrių žodžių kaip „nusikaltimo užkardymas“, „prevencija“ ar pan., tą patį jie nusakydavo vaizdžiais posakiais, kaip antai „Lenk medį, kol jaunas“, „Mokyk Joniuką, nes Jonas nebeišmoks“, „Šiandien – virvelė, rytoj – avelė“… Ir buvo aišku, kad kiekvienas tinkamo įvertinimo nesulaukęs blogas darbas ateityje išaugs į dideles blogybes. Šiandien, kai į kalbą atėjo „mandrūs“ žodžiai, senieji su visa jų reikšme beliko teorija, nes praktiškai net policija į vaikiščių siautėjimus nekreipia dėmesio. Girdi, jie – tik vaikai, nieko rimto…

Paliko „parašą“

Spalio 19-osios pavakarę Raseinių miesto Aguonų gatvės gyventoja V. U. rado suniokotą savo šiltnamį. Ne šiaip sau suniokotą – jį darkęs piktavalis (ar piktavaliai) ne tik šiltnamį suplėšė, bet ir savo meninius gebėjimus, anatomijos žinias pademonstravo –  šalia kitokių piešinukų „pimpaliukų“ pripiešė, o galop ir telefono numerį nurodė – 8 603 83 057 – tikriausiai, tam, kad suniokoto turto savininkė galėtų jam paskambinti. Telefono numerį net keliose draiskalų vietose užrašė.  Suprask, aš nieko nebijau?

Atidžiau pasidairiusi po kiemą, moteris pamatė, kad ir šiukšlių konteineriai markeriu aprašinėti. Trumpiau tariant, privačioje jos teritorijoje pasiautėta kaip reikiant.

Kreipėsi į policiją

Šiltnamio netekusi moteris kreipėsi į policiją, paskambino 112. Tačiau, pasak moters, atvykęs pareigūnas tarsi tingėdamas apžiūrėjo siautėjimo vietą, tvirtai konstatavo, kad tai – vaikiščių darbas ir paklausė, ar ji juos pažįstanti, ar bet įtarianti? Ne? Tuomet neverta rašyti ir pareiškimo, nes vis tiek nesuras, tik veltui dar vienas neišaiškintas pareiškimas jiems gulės.

Bet V. U. pareiškimą parašė. Ir parašė ne todėl, kad ji labai sielvartautų dėl sugadinto turto. Nors, be abejo,  ir jo gaila. Pirmiausiai moteriai, auginančiai savo vaikus, rūpėjo moralinė šio įvykio pusė: jei šiandien neklaužados negaus per nagus dėl tokio savo elgesio, jei niekas jiems nepasakys, kad šitaip elgtis negalima, jei jie taip ir liks neišaiškinti, tai kokie tuomet bus tolesni jų veiksmai? Ko jie prisigalvos po mėnesio, po metų?  Ar ne šitaip ugdomas nebaudžiamumas? Ar ne nuo laiku „neužkardytos“ vaikiškos išdaigos prasideda rimti nusikaltimai?

Dar moteriai buvo keista, kad pareigūnas nė nematė reikalo paskambinti ant šiltnamio draiskalų užrašytu telefono numeriu. Matydama, kad šis įvykis pareigūnų kaip ir nedomina, kitądien ji pati tą numerį surinko. Kaip ir buvo galima tikėtis, atsiliepė vaikiščio balsas. Vaikigalis, akivaizdu, buvo tokio amžiaus, kai net apsimetinėti nemoka: pasisakė esąs mokinys, gyvenąs Raseiniuose, girdėjosi kikenimas.  Bet kai ji ėmė klausinėti apie sugadintą šiltnamį, pasigirdo išsigandusio pričiuptojo „mekenimas“, o netrukus ir telefoną išjungė…

Mūsų žiniomis, pareigūnai nurodytu telefonu taip ir nepaskambino. Niekas nebebendravo ir su pareiškėja…

Telefonai – dėl vaizdo?

Išgirsta istorija mus sudomino, todėl „Mūsų Raseiniams“ redakcija nusprendė kreiptis į Raseinių policijos komisariatą ir smulkiau išsiaiškinti, kas ir kaip. Tačiau čia laukė dar vienas nemalonus siurprizas, kurio nepadėjo išrišti net visažinis „google“ – visi internete nurodyti komisariato telefono numeriai tyrėjo it Marytė Melninkaitė. Tad pagrįstai kilo klausimas, kuriems galams juos nurodyti, jei jais niekas neatsiliepia? Juk tai dar labiau erzina vienokių ar kitokių bėdų prispaustus žmones, kuriems reikalinga policijos pagalba.

Už tai į elektroninį laišką komisariato vadovas Marijus Macis atsakė negaišuodamas. Nuoširdus ačiū jam už tai. Bet laiško turinys, švelniai tariant, nenudžiugino. Policijos komisariato vadovas nurodė, kad tai, kas mums yra žinoma, tikrai yra tiesa: V. U. rado sugadintą turtą, aprašinėtą šiltnamį ir konteinerį, parašė policijai pareiškimą. Taip pat „pareiškėja prie medžiagos pateikė fotonuotraukas. Jose užfiksuotas ant  šiltnamio plėvelės ir šiukšlių konteinerio rašikliu užrašytas telefono numeris.

Pagal minėtą pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal LR ANK 115 str. (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Kiek matyti iš esamos medžiagos, policijos pareigūnai yra bendravę su pareiškėjos kaimynais, šiuo metu atliekami kiti veiksmai, numerio priklausomybės nustatymas ir pan. Apie tyrimo rezultatus pareiškėja bus informuota. Šioje tyrimo stadijoje kol kas dar per anksti teigti, kad šis telefono numeris gali būti galimo pažeidėjo. Kiekvienu atveju pasirenkama skirtinga  tyrimo taktika, priklausomai nuo esamos situacijos.“

Laukiam ir viliamės

Dievaži, nemokome pareigūnų dirbti, neturėtų mums rūpėti ir pasirinkta „tyrimo taktika, priklausomai nuo esamos situacijos“.  Tačiau vis tiek manome, kad bent „numerio priklausomybės nustatymas“ galėjo įvykti iš karto. Jokiu būdu neteigiame, kad ant šiltnamio nurodytas telefono numeris priklauso pažeidėjui, tačiau manome, kad jis yra su tuo įvykiu susijęs.  Viliamės, kad policijos komisariato vadovas, pažadėjęs apie tyrimo rezultatus informuoti pareiškėją, jai konkrečiai nurodys, kas siautėjo jos kieme. Tačiau jau eina antras mėnuo, bet jokios žinios nesulaukiama. Ir tuomet apninka liūdnos mintys: jei net vaikų, net meluoti dar nemokančių, negebate surasti, tai kaip tuomet su rimtais nusikaltimais jums susidoroti? Kuo tuomet vertos jūsų viešos kalbos apie prevenciją, nusikaltimų užkardymus, jei net virvelės iš vaiko neatimate, kad rytoj jis nepavogtų avies?

Šaltinis: http://www.musuraseiniams.lt