Savivaldybės vadovai tęsia tradiciją – pastaruoju metu meras Algirdas Gricius, mero patarėja Vaida Tunaitienė ir seniūnijų seniūnai aplankė ir garbingų jubiliejų proga pasveikino ilgaamžius Raseinių miesto, Viduklės, Betygalos, Ariogalos seniūnijų gyventojus.
Spalį 90 metų sulaukė raseiniškė Janina Rimkienė. Gretimo Jurbarko rajono Eržvilko miestelyje gimusi Janina šeimoje augo su dviem vyresniais broliais, kurių jau nebėra šioje žemėje, kaip ir jos sutuoktinio, iškeliavusio anapus prieš dešimtmetį. Jaunystė prabėgo Šiluvos apylinkėse, o vėliau Janina persikėlė gyventi į Raseinius. Moteris visą gyvenimą išdirbo prekybos buhaltere, su vyru užaugino dukrą ir sūnų, sulaukė 5 anūkų ir 2 proanūkių. Sūnus su visa šeima įsitvirtino Airijos žemėje, o dukra gyvenimą susikūrė Vilniuje, tačiau nuolat rūpinasi mama, dažnai ją pasiima į savo namus sostinėje. Janina jaunystėje mėgo šokti, kol akys ir rankos leido – mezgė, siuvinėjo įstabaus grožio rankdarbius – servetėles, pagalvėles, paveikslus, kurie ir dabar puošia namus. Jubiliatė sako nesitikėjusi tokio amžiaus. Nors jos sutuoktinis jokiais negalavimais nesiskundė, tačiau netikėtai anapus iškeliavo prieš dešimtmetį, o štai Janina ir porą insultų patyrusi, ir nuo astmos kenčianti devynių dešimčių sulaukė. Senolė daug dėmesio skiria proto mankštai – sprendžia kryžiažodžius, kasdien skaito laikraščius, o jubiliejų su artimaisiais atšventė restorane.
90-metį pasitiko Raseiniuose gyvenanti Marija Grigienė. Klaipėdos rajone, Veiviržėnų kaime gimusią Mariją nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų lydėjo sunki lemtis. Mama ją begimdydama paliko šį pasaulį, o ir naujagimė gyvybės ženklų nerodė, tad pernakt buvo palikta prie velionės. Tik rytą buvo išgirstas kūdikio verksmas – paaiškėjo, kad mergytė gyva! Vėliau tėvas vedė kitą moterį – našlę su dviem vaikais. Marija užaugo tarp septynių vaikų, šiandien iš jų viena ji belikusi – visus pergyveno.
Gyvenimas moters nelepino – pirmasis vyras žuvo Ukrainos šachtoje, kai jų pirmagimei dukrai nė metukų nebuvo, o antrojo vyro neteko prieš 31 metus. Marija užaugino dvi dukras, sulaukė 6 anūkų ir 12 proanūkių, o dirbo prekyboje – parduotuvėje, bufete, valgykloje. Tiesa, didelio stažo nesukaupė, nes darbui labai kliudė net 18 metų ją kamavusi sunki liga – epilepsija.
Nepaisant sunkaus likimo, šiandien jubiliatė tiesiog spinduliuoja ir trykšta energija. Sako, bendraamžių aplinkui nėra, tačiau ji jaunesnių draugių turi, kurioms net buityje pagelbsti, pirkiniais aprūpina. Sukaktuvininkė kasdien eina pasivaikščioti ir sukarti laiptais pirmyn atgal keturis aukštus – jai ne kliūtis, o tik įprasta mankšta. Marija nuolat lanko bažnyčią ir gieda jos chore, laisvalaikiu skaito, sprendžia kryžiažodžius, kadaise megztas servetėles išdovanojo draugams, giminėms.
Nors dukros gyvena netoliese, tačiau jubiliatei pagalba nereikalinga. „Ne mes pas mamą, o ji pas mus atlekia, kai kokia bėda ar liga ištinka, – sako Marijos dukra. – Ji kiekvienam padeda – visą giminę iškaršino ir dabar keliauja po visą Lietuvą, gimines lanko…“
Spalį 90-metį pasitiko Ariogalos krašto gyventojas Viktoras Klimas. Gimęs gretimame Kėdainių rajone, augo kartu su trimis broliais ir sese, kurie visi jau amžinybėje. Viktoras kaimo pagrindinėje mokykloje baigė 4 skyrius, po mokslų 4 metus atliko privalomąją karinę tarnybą Rusijoje. Sulaukęs 35-erių jis vedė ir su žmona Aldona iki šiol tebegyvena vienkiemyje. Vyriškis visą laiko dirbo kolūkyje, o vėliau – tarybiniame sodininkystės ūkyje sandėlininku, savuose namuose taip pat ūkiškai vertėsi – laikė gyvulių, žemę savu arkliu apdirbdavo, o laisvu laiku mėgo skaityti. Ir dabar jubiliatas nuolat draugauja su spauda, tik jau, sako, akinių reikia, o štai į tolį dar visai gerai mato. Nors vienkiemyje brandaus amžiaus žmogui nėra lengva, tačiau senolis sako gyvenimo miesto šurmulyje, daugiabutyje nė neįsivaizduojantis. „Rytais į mūsų sodą stirnaitės ateina obuolių nuo šakų paskabyti, – pasakoja Viktoras, – o žiemą aš pats joms obuoliukų padedu…“ Senolius lanko Viktoro dukterėčia su šeima, už pagalbą jubiliatas labai dėkingas ir laiškininkei, ir felčerei.
Spalio mėnesį 90 metų sukako Julijonai Virvilienei. Kilusi iš Betygalos seniūnijos, buvo vyriausia iš aštuonių vaikų, o šiandien tik trys iš jų gyvi belikę. Julijona jauna ištekėjo, vyrą gavo šiluviškį, o visas gyvenimas prabėgo ant Dubysos krantų, Kušeliškės kaime, triūsiant kolūkyje ir besirūpinant savo namų ūkiu. Užaugino keturis vaikus – du sūnus ir dvi dukras, sulaukė penkių anūkų, septynių proanūkių ir netgi penkių proproanūkių! Prieš 17 m. amžinybėn iškeliavo Julijonos sutuoktinis, vienai kaime moteriai nebuvo lengva, todėl prieš dešimtmetį atsikėlė į Raseinius. Drauge gyvenanti dukra sako, kad mama labiausiai apgailestauja dirbti negalinti, bet kiek gali, juda ir stengiasi savimi pasirūpinti.
90-metį pasitiko raseiniškė Ona Eitutienė. Kilusi nuo Jurbarko krašto, augo gražiose apylinkėse netoli Nemuno, 6 vaikų šeimoje. Broliai, sesės jau visi anapus iškeliavę, ji, jauniausioji, viena beliko. Gyvenimas prabėgo triūsiant kolūkyje, tarybiniame ūkyje, rūpinantis namų ūkiu, šeima, auginant du vaikus, kurie dovanojo tris anūkus, sulaukta ir trijų proanūkių. Moteris daug vargo patyrė, bet sunkus gyvenimas užgrūdina. Pikta lemtis Onos sūnui ir dukrai skyrė sunkias ligas, kurios pasiglemžė jos vaikus, anapus iškeliavęs ir sutuoktinis. Šiandien jubiliatės anūkai darbuojasi užsieniuose, tačiau močiutės nepamiršta – sugrįžę nuolat aplanko, o kasdien Onute rūpinasi dukterėčia su vyru.
Spalį 90 metų sukako Betygalos seniūnijos gyventojai Julijonai Banienei. Gimusi Lekavos kaime, smulkių ūkininkų šeimoje, augo kartu su keturiomis sesėmis ir 4 broliais. Sulaukusi dvidešimties ištekėjo ir su vyru užaugino du vaikus, sulaukė trijų anūkių ir trijų proanūkių. Moteris visą gyvenimą kartu su vyru dirbo kolūkyje lauko darbininkais, sukosi savuose namuose. Laisvalaikio moteris daug neturėjo, tačiau radusi valandėlę mėgo megzti. Į moters atmintį skaudžiai įsirėžę karo prisiminimai, jo akyse stribų nužudyti artimi žmonės… Šiandien jubiliatė gyvena apsupta sūnaus šeimos meile ir rūpesčiu, ją lanko ir anūkai.
90-metį sutiko Viduklės seniūnijos gyventoja Bronislava Mažikienė. Kilusi iš Lyduvėnų, šeimoje augo kartu su sese. Tėvelis anksti paliko šį pasaulį, o mamai buvo lemta dar du vyru pergyventi, tad šeimoje užaugo dar penki vaikai. Bronislava Lyduvėnuose baigė mokyklą, o į Viduklės kraštą atitekėjo. Jai, kaip ir jos mamai, teko našlės dalia – pokario metą dar jauna būdama liko viena su trimis vaikais ant rankų. Pamena, sunkus gyvenimas buvo – nei duonos, nei kruopų, nei cukraus, o vaikus auginti reikėjo. Laimei, gyvenimo kelyje sutiko savo žmogų – taip pat našlį su trimis vaikais. Susituokė ir dar penkių vaikų susilaukė. Iš viso Bronislava su vyru užaugino vienuolika vaikų – visus vienodai mylėjo, neskirstė į savus ir svetimus. Moteris sunkiai dirbo kolūkyje, namuose ūkiškai vertėsi, mezgė, siuvo, audė – juk ne juokas tokį būrį vaikų auginti… Visus sūnus ir dukras išleido į mokslus, visi po Lietuvą pasklido ir savus gyvenimus išsikūrė – kas Vilniuje, kas Kaune, kas Kėdainiuose ar Utenoje. Tik viena dukra gimtajame krašte liko ir su vyru ūkininkauja, kartu su jais dabar senolė ir gyvena, o sutuoktinis anapus iškeliavo prieš 25-erius metus. Kiti vaikai nuolat aplanko mamą ir dar visą būrį ainių atsiveža – 14 anūkų, 3 proanūkius. Jubiliatė sako ir dabar ūkiškus darbus dirbtų, bet jau sveikata nebe ta. Bronislava iki šiol su malonumu viščiukus augina – rūpinasi jų išperinimu, paskui lesina, o namuose dar ir virtuvėje pašeimininkauja.
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė
no images were found