Šaką kerta Gabšių kaimo gyventojai. Jie sako „ne“ bjauriems kvapams

Šiais metais  UAB „Žuvininkystės ūkis“  planuoja statyti biodujų jėgainę Gabšių k. Gabšių k. gyventojai nerimauja dėl būsimo nemalonaus kvapo, kuris bus jaučiamas ne tik Gabšių kaime, bet ir Raseinių miesto bei rajono gyventojams. Dar kartą norima atkreipti visuomenės dėmesį į šį projektą.

Prieš biodujų jėgainę Gabšių k, statyboms pasirinktame sklype nepritaria Raseinių rajono Gabšių kaimo gyventojai, šaką kerta patys gyventojai. Jie sako „ne“ bjauriems kvapams.

Pavasarį ir rudenį tektų iki 18 valandų per parą kentėti už kilometro sklindančią smarvę. Jos kvapas esą baisesnis nei pastipusios žiurkės. Tokios įmonės įprastai statomos kukurūzų lauke.

Įmonė ataskaitoje atkreipia dėmesį kad bus sukurtos darbo vietos miestelio gyventojams tiesa tik 3 darbo vietos kol kas, kurias planuojama padidinti iki 9, o gal net ir iki 12 darbo vietų. Žinant kaip pas mus verslininkai stengiasi didinti darbo vietas tai greičiausiai galima spėti ir apsiribos tomis trejomis o kitos taip ir liks planuose.

Kyla dar vienas klausimas kodėl Gabšių kaimo bendruomenė ir gyventojai taip sunerimę dėl šios jėgainės statybų jei viskas kaip sakoma daroma dėl jų gerovės?

Planuojamos ūkinės veiklos biodujų jėgainės, žuvies perdirbimo cecho statybos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita (su papildymais) www.rachel.lt/media/PVSV_ataskaita_20180110.pdf

Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas – Įmonė planuoja ūkinės veiklos plėtrą – įrengti žuvų perdirbimo cechą ir pastatyti biodujų jėgainę, kuri energijai gaminti naudos biodujas, išgautas iš įmonėje UAB „Raseinių žuvininkystė“ susidarančių žuvų atliekų, pagaminto siloso ir pašarų likučių. Žolės silosas bus surenkamas nušienaujant pylimus aplink tvenkinius bei 40 ha teritoriją. Visos žuvų apdorojimo metu susidariusios atliekos bus sunaudojamos biodujų jėgainėje, biodujų jėgainėje susidaręs substratas bus išvežamas į lagūną, ten laikomas, o vėliau naudojamas kaip trąša tvenkiniuose bei laukuose. Bus sunaudojama įmonės reikmėms.

Projektuojamojoje jėgainėje per metus numatoma pagaminti apie 650 tūkst. m3 biodujų. Iš jų didžiausią biodujų kiekį (apie 55 %) numatoma išgauti iš žuvies atliekų biomasės – 357,5 tūkst. m3 per metus ir 292,5 tūkst. m3 iš daugiamečių žolės siloso bei pašarų atliekų biomasės.

Atlikus aplinkos oro taršos, kvapų bei triukšmo modeliavimus leistinų ribinių verčių viršijimų ties siūloma sanitarinės apsaugos zonos riba (tapatinama su sklypų ribomis) bei už jos ribų nenustatyta.