Rokas Masiulis. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.
Rūta JANUTIENĖ
Ramūnas Karbauskis nusimetė parlamentinių pareigų lenciūgus ir patraukė per Lietuvą į žūtbūtinę kovą dėl valdžios. Šventasis sąrašų karas, kuriame šv.Rokas Masiulis su kanonizuoti rengiamu Gitanu Nausėda iš Stiklo kubo šventovės svaido įkaitintas ietis į ministro Narkevičiaus neva proteguotas ir paštininkėmis bei jų asistentėmis įdarbintas Lenkų rinkimų akcijos narių pusseseres ir antros eilės močiutes, įgauna dramatizmo.
Tris kartus anonsavęs, beveik mėnesį mušęs būgnus (kaip tikras Čingischanas!) Ramūnas Karbauskis davė atkirtį ir beveik tiksliai pataikė… į savo buvusio bendražygio Roko Masiulio tarpuragį. Jis paskelbė Masiulio sėbrų spiečių, su kuriuo anas skraido nuo vienos strateginės Lietuvos įmonės prie kitos, siurbia jos resursus, o tada, paskui šv.Roką, kaip paskui širšių motiną, lekia į naują paskyrimą. Tiesa, p. Karbauskis nesugebėjo įvardinti reiškinio. Paaiškinu: tai yra viena iš korupcijos rūšių – favoritizmas, kitaip „kronizmas“ (cronyism), kuris enciklopedijose aprašomas kaip politinė praktika, kai svarbios darbo vietos yra dalijamos „patikimiems“ kolegoms ir draugams.
Šv.Rokas prisipažino, kad taip ir darė, vilkdamas paskui save sėbrus iš vienos strateginės ir pinigingos valstybės įstaigos į kitą. Tik jis ir viešosios opinijos kūrėjai sakė, kad šita korupcijos rūšis yra Dievo mana. Kad taip nėra, papasakojo buvęs prokuroras, ypač drąsus žmogus Kęstutis Vagneris, paaiškindamas, kaip šitie žmonės siurbė valstybės syvus ir kokį jie turėjo politinį stogą… Štai jums, ponai, ir ypatingųjų bylų prokuroras, apie kurio būtinybę kalbėjo šviesios atminties Atgimimo lyderis Romualdas Ozolas.
Daugiau skaitykite čia: https://m.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/ruta_janutiene_sventasis_rokas_kuris_padejo_uzvaldyti_valstybe/?fbclid=IwAR14_LAuEYZpDWMbMu85OP1bKqA3sIAsI_4tO9Z9oQ0wDHGSFx0lIFRc5CU