Rūta Janutienė
atsakymas A. Maldeikienei
Kai prieš kelias dienas „Delfi“ išspausdino pratisą europarlamentarės Aušros Maldeikienės interviu, iš pavadinimo iškart supratau, kad jis – apie mane. „Gerai, kai tokie žmonės kaip Janutienė…“ skelbė antraštė ir aš kruopščiai vingiavau paskui A. Maldeikienės mintį, vis ieškodama tekste tos Janutienės.
Ir kaip aš klydau: pasirodo, tai „Delfi“ redaktorius gal vardan „click’ų“ iškėlė mano pavardę į pavadinimą, o ponia Aušra man teskyrė tik porą sakinių nesumeluotos neapykantos, kurios nesiteikė kaip nors pagrįsti. O kam? Juk ji – viršininkas, vadinasi aš „kvailė“, t. y. ne viršininkė. Tuo žodžiu, tik rusiškai, aš ir buvau įvardinta tekste.
Man būtų buvę tikrai smalsu išgirsti motyvuotą kritiką, nes vertinu p. Aušros apsiskaitymą. Tačiau ji savo išvedžiojimuose tepademonstravo retą gebėjimą kultivuoti politinį įvaizdį, kuris neįtikėtinai neatitinka tikrovės. Nors kas čia neįtikėtino? Kiek pamenu, kadaise paaiškino, kad Maskvos universitete buvo mokoma plauti smegenis tiems, kurie jas plauna kitiems…
Taip, mudvi su ponia Maldeikiene pažįstame viena kitą ilgai ir, kaip sakoma, iki skausmo. Tas žinojimas visuomet mane stabdė nuo pasisakymų apie jos asmenį, motyvus, kelius ir klystkelius. Nesu iš tų buvusių draugų, kurie matė, už ko mama laikė Achilą, kai maudė Stikso vandenyse, todėl šauna į pažeidžiamiausią vietą.
Nebus ir šitas mano atsakas poniai Aušrai išimtis, nors būtent asmeniniai, tiksliau, asmeninės gerovės motyvai, mano patyrimu, labai dažnai buvo ir, tikriausiai, liks vienu iš pagrindinių šios politikės motyvų ką nors viešai mėgti ar nekęsti.
Gamtos pasaulyje tas reiškinys vadinamas mimikrija (chameleonas – geriausias pavyzdys). „Politinių gyvulių“ ūkyje, deja, tai atspindi vertybių neturėjimą ir keliavimą per partijas ir politines grupuotes priklausomai nuo gaunamos asmeninės naudos.
Tokių vertybinių „turistų“ politikoje daug. Maldeikienė – jokia išimtis. Nuo Karlo Markso ir Lenino genijaus aistringo tyrinėjimo iki Andriaus Kubiliaus pašonės. Negi čia kas nors nauja?
Taigi, kur „šuo pakastas“ dabar. Kodėl staiga, dar kartą pasisakydama apie tai, kokia ji protinga, o visi likusieji – kvaili, ponia Aušra tiek koncentruotos ir atvirai nemotyvuotos neapykantos skyrė man? Atsakymas ne pas daktarą Froidą. Jis – konservatorių partijos remiamos kandidatės Žiemgalos apygardoje lankstinuke, kuriame p. Maldeikienė yra pristatoma kaip kandidatės rėmėja. Kaip žinia, toje apygardoje kandidatuoju ir aš, o į Europos parlamentą nuvažiavęs „Maldeikienės traukinio“ pirmasis vagonas šiandien yra vienoje frakcijoje su Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi.
Paprasta ir prasta: kas įpila į dubenėlį, už tuos ir pyksta.
Ar gali būti, kad tokia protinga moteris kaip A. Maldeikienė taip pigiai prekiautų savo autoritetu? Gali. Juk buvo laikotarpis, kai E. Maldeikis buvo ministras pas R. Paksą ir tada nekilo jokių vertybinių konfliktų. Priešingai: stojo mūru, o Kubiliaus su konservatoriais nekentė kaip dabar manęs. Po to buvo laikotarpis, kai reikėjo socialdemokratų paramos ieškant darbo giminaičiui, ir ji buvo noriai priimta. Dar buvo periodas, kai A. Maldeikienė geriau už kunigus žinojo, kaip reikia teisingai melstis. Mimikrija.
Ir ne aš pirma, nei paskutinė tapau asmeniškai motyvuoto A. Maldeikienės išpuolio objektu. Daug blogiau, kai „durniais“ išvadinami žmonės, neturintys jokių adekvačių galimybių apsiginti. Niekada nepamiršiu jaunos mamos, kurią A. Maldeikienė užsipuolė „Valandos su Rūta“ studijoje.
Pirmiausia buvo demaskuotas tos vargšelės per geras manikiūras (negi su tokiais nagais galima dirbti?), o tada paskelbta „išvada“, kad jauna mama melagingais pagrindais gavusi motinystės išmoką, kai ji, Maldeikienė, turi gyventi iš vargano mokytojos atlyginimo.
Taip A. Maldeikienė antrino vyriausybės taupymo politikai, kurios viena iš priemonių buvo baudžiamosios bylos 700 jaunų mamų, nes joms buvo skirta „per daug“ pinigų. Didžioji dauguma vėliau buvo išteisintos.
Po šios istorijos man tikrai nebuvo priimtinas A. Maldeikienės ėjimas į Seimą, prieš tai pasireklamavus MG Baltic televizijos šou „vargšų motinos“ amplua.
Nekėlė susižavėjimo ir kova su neįgaliųjų įmonėmis bei patarnavimai buvusiam „Vilniaus prekybos“ akcininkui, siekiant jam naudingų žemės mainų su Trakų savivaldybe. Dar buvo ir kova dėl prastos reputacijos piniguočių teisės statyti krematoriumą Vilniaus centre. Drįsau šiuos politikės A. Maldeikienės pasirinkimus atskleisti savo laidose. Tai, be abejo, dar viena paskata dabar mane pulti.
Tačiau ar verta, ponia Aušra, jau pasiekus aukščiausią savo karjeros tašką, vis dar jaustis taip nesaugiai ir kaip nuo lenciūgo nutrūkusiam mišrūnui pulti į kulnus visiems, kas neįtinka Jūsų naujiesiems draugams konservatoriams? Juk viskas gerai: algos ir pensijos klausimas pagaliau išspręstas, o Europos parlamentas kompensuos gydymosi išlaidas bet kur Europoje. Eilėse stovėti nebereikės.