Regioninių parkų apsuptyje kraštas taps dar gražesnis

Savivaldybėje pristatytos šiuo metu rengiamos Dubysos ir Tytuvėnų regioninių parkų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai). Jų rengėjo – viešosios įstaigos Gamtos paveldo fondo – atstovai supažindino su patenkančių į Raseinių rajono teritoriją regioninių parkų ribų plano sprendiniais.

Nemenki iššūkiai

   „Į Dubysą įteka daug mažų, gražių upeliukų, susiformavę griovos, raguvos, apaugę medžiais šlaitai, todėl tikslindami Dubysos regioninio parko ribas, susidūrėme su dideliais iššūkiais“, – teigė VĮ Gamtos paveldo fondas projekto vadovas Zenonas Gulbinas.

   Ši upė yra nacionalinė vandens turizmo trasa, todėl buvo dedama pastangų optimizuoti visą infrastruktūrą, kad ji būtų patogi baidarių turizmo entuziastams. Nemažai gyvenančių šio parko teritorijoje arba šalia jos žmonių užsiima būtent šiuo verslu ir jje pageidauja daugiau stovyklaviečių, nes poilsiavietėse baidarininkams negalima nakvoti palapinėse.

   Prie Kušeliškės kaimo yra numatyta vieta naujam kempingui įrengti. Čia būtų patogu apsistoti ir užsienio turistams. Ypač patraukli vieta ir Plembergo teritorija, esanti arti automagistralės. Buvusią karjero vietą – numatoma paversti rekreacine zona, kurioje būtų galima įrengti kempingą, poilsio kompleksą, pastatyti naujų kitų statinių. Tačiau čia pirmiausia reikia sutvirtinti upės krantus, kad per juos neprasigraužtų vanduo ir neužlietų visos teritorijos.

   Pasak Z.Gulbino, Dubysos regioninio parko teritorijoje yra nemažai plotų, kuriuos potvynių metu gali užkariauti vanduo, todėl į tai reikia atsižvelgti planuojant naujų objektų statybą. Projekto vadovas kalbėjo ir apie Betygalą. Šio miestelio centras – saugoma kultūros paveldo teritorija ir joje niekas neplanuojama keisti. Tačiau aplink miestelį esančioje teritorijoje išskirta gyvenamoji kraštovaizdžio tvarkymo zona, kurioje galimos naujos statybos. Tokia zona numatyta ir Lyduvėnuose bei kitose vietovėse. Regioninio parko teritorijoje numatytos vietos ir ūkininkaujantiems žmonėms. Jie galės statyti naujų statinių, kuriuose bus laikoma technika.

Apžvalgos bokštas – būtinas

   Projekto rengėjai siūlė atsisakyti apžvalgos bokšto Lyduvėnuose, atseit ir nuo ilgiausio Lietuvoje geležinkelio tilto atsiveria nuostabi panorama. Tačiau šis teiginys neįtikino Savivaldybės atstovų. Mero Algirdo Griciaus teigimu, realius darbus reikia pradėti būtent nuo apžvalgos bokšto statybos. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Armandas Mockus priminė, kad jam statyti yra gautas leidimas, suformuotas sklypas, investuota lėšų, taigi Savivaldybė vykdo savo įsipareigojimus. Bokštas yra būtinas – iš jo žvelgiant į geležinkelį ir Į Dubysos slėnį atsivertų nepakartojamas vaizdas . Kitu atveju, kas garantuos, kad turistų apsilankymas ant geležinkelio bus nuolatinis ir saugus? Pagaliau, kodėl turistai turi priklausyti nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ malonės?

   „Dar 2015-aisiais Taryba priėmė sprendimą statyti apžvalgos bokštą, buvo surengta gyventojų apklausa, žmonės nori iš aukščiau ir plačiau matyti visą vaizdą“, – tvirtino Tarybos narė Ona Babonienė.

Šiluvai – išskirtinis dėmesys

   Dalis Šiluvos seniūnijos teritorijos patenka Į Tytuvėnų regioninį parką, kurio direktorius Vytautas Stonys taip pat dalyvavo šiame pasitarime. Parko schemą pristatęs VĮ Gamtos paveldo fondas vyriausiasis specialistas Marijus Pileckas pabrėžė, kad gyvenamoji zona pakoreguota pagal miestelio bendrojo plano sprendinius. Šiluvos centrinė dalis – urbanistinė, o aplink – gyvenamoji zona, kurioje galimos statybos. Tarp kitų pokyčių numatyta įrengti papildomų rekreacinės infrastruktūros objektų ir turizmo maršrutų, kaip antai: automobilių stovėjimo aikštelės, kempingas miestelio pakraštyje, pėsčiųjų ir dviračių takas nuo Raseinių iki Šiluvos ir toliau iki Tytuvėnų.

   Tarybos nario Valdemaro Jaciko įsitikinimu, per šiuos metus Šiluvos infrastruktūra turi bent priartėti prie kitų Europos vietovių, kur Katalikų bažnyčia oficialiai pripažino Švenčiausios Mergelės Marijos apsireiškimą. Šiluva turi tapti patraukli ir užsienio piligrimams, turistams, bei labiau garsinti Raseinių kraštą, prisidėti prie rajono ekonomikos augimo.

   „Fatimoje, Portugalijoje, kur neseniai pabuvojome, kasmet apsilanko maždaug po 8 milijonus turistų. Tokiu skaičiumi Šiluva bent kol kas negalės pasigirti, bet miestelis turi labai gerą perspektyvą. Manau, kad iš pradžių būtų geras rezultatas priimti 1000 turistų per vieną dieną. Tiktai klausimas – kur jie nakvos, ar bus statomas viešbutis? Šį klausimą reikia išsamiai aptarti ir priimti racionaliausią sprendimą“, – sakė V.Jacikas, sulaukęs pasitarimo dalyvių pritarimo.

   Šie regioninių parkų tvarkymo planai bus pateikti visuomenei. Jų sprendiniais stengiamasi nustatyti naujas arba koreguoti dabartines regioninių parkų ir jų funkcinio prioriteto zonų ribas, nagrinėti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir žemės naudmenų keitimo poreikius bei apribojimus, siūlyti konfliktinių situacijų sprendimus, numatyti teritorijas gyvenamųjų vietovių plėtrai, nustatyti priemones ūkinei, rekreacinei veiklai reguliuoti, diskutuoti įvairiais klausimais, kurie būtų žmonėms naudingi.

Šaltinis: Raseinių rajono savivaldtbė

no images were found