Daugelis Raseinių rajono gyventojų ir įstaigų pasipiktino gavę sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Žmonės kreipėsi į LR Seimo vicepirmininką A. Nekrošių, LŽVS Raseinių skyrių ir LŪS Raseinių skyrių. Žmonių prašymas buvo vienas ir labai aiškus, – norime sąžiningos atliekų tvarkymo paslaugos ir pagrįstų komunalinių atliekų tvarkymo įkainių.
LŪS Raseinių skyriaus atstovai nurodė, kad sąskaitas gavo už komunalinių atliekų surinkimą iš sandėlių, fermų, garažų ir kitų pastatų, nors niekas tokios paslaugos jiems neteikė, ir komunalinių atliekų iš jų ūkinės veiklos objektų nevežė. Analogiška informacija mane pasiekė iš dalies rajono verslininkų, sandėlių ir garažų savininkų. Asmenys skundėsi gavę sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nors jų įmonės neturi komunalinių atliekų ir joms skirtų konteinerių. Interesantai nurodė, kad komunalinių atliekų iš jų ūkinės veiklos objektų niekas nevežė.
LŪS Raseinių skyriaus atstovai dėl komunalinių atliekų vietinės rinkliavos kreipėsi į Raseinių rajono merą. Rajono ūkininkams savivaldybėje buvo paaiškinta, kad niekas nieko nesiruošia keisti ir teks taikytis su tokiais mokesčiais.
Turimais duomenimis komunalinių atliekų tvarkymo sąskaitos buvo išrašytos pagal turto registre esančius pastatų plotų duomenimis, o ne pagal suteiktų paslaugų duomenimis. Tokia komunalinių atliekų tvarkymo apmokestinimo metodiką ir įkainius patvirtino Raseinių rajono taryba 2016 m. spalio 27 d., sprendimu Nr. TS-370 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“.
Kadangi nusiskundimų dėl komunalinių atliekų tvarkymo įkainių buvo daug, domėjomės ar nėra galimybės keisti ydingų Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatų ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodiką.
Siekiant socialinio teisingumo ir rajono savivaldybės politikų deramo dėmesio 2017-07-25 kreipėmės į Raseinių rajono savivaldybės administraciją prašydami leidimo piketui „Žemaičio“ aikštėje, dėl komunalinių atliekų tvarkymo įkainių. LVŽS Raseinių skyriaus ir LŪS Raseinių skyriaus reikalavimas – nustatyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagrįstus įkainius. Po pateikto prašymo piketui savivaldybės mero potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos tobulinimo Raseinių rajono savivaldybėje. Ar įkainiai bus pakeisti vadovaujantis teisėtumo ir sąžiningumo principais, parodys komisijos priimti sprendimai. Didžioji komisijos narių dalis pritarė įkainių peržiūrai, tačiau nustatytos metodikos keitimui vis dar nepritaria.
2017-08-08 gautas Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštas „Dėl piketo organizavimo suderinimo“. Rašte nurodoma, kad piketą dėl vietinės rinkliavos, vyksiantį š. m. rugsėjo 8 d. nuo 13.00 val. iki 16,00 val. administracijos direktorius leidžia organizuoti Raseinių m. turgaus aikštėje. Jokių teisėtų motyvų, kodėl piketo vieta iš „Žemaičio“ aikštės pakeista į Raseinių turgaus aikštę Raseinių rajono administracijos direktorius nenurodė. Tikėtina, kad taip administracija norėtų išvengti komunalinių atliekų tvarkymo įkainių viešo svarstymo ir pokalbio su gyventojais.
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato, kad toks administracijos direktoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pasitarę su Raseinių rajono gyventojais spręsime ar pasinaudoti šia teise ir skųsti administracijos direktoriaus sprendimą dėl piketo vietos, ar keisti piketo formą ir išnaudoti kitas teisėto protesto galimybes. Apie priimtus sprendimus informuosime gyventojus. Piketas viena iš kraštutinių priemonių būti išgirstiems dėl komunalinių atliekų tvarkymo pagrįstų realiomis sąnaudomis įkainių.
Savivaldybės administracija ir savivaldybės taryba turi dirbti gyventojams ir sąžiningai vykdyti savo funkcijas. Atliekų tvarkymo įkainiai visų rajono gyventojų interesas, todėl jis turi būti viešas ir skaidrus. Tikimės, kad mero potvarkiu sudaryta naujoji komisija priims pagrįstus sprendimus dėl komunalinių atliekų tvarkymo įkainių ir žmonėms nereikės imtis kraštutinių priemonių (piketo).
Dvinarę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą reglamentuojama: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr.384 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau- Nutarimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymas Nr. D1-150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“
Nutarime Nr. 384 nurodoma:
12 punkte. Pastoviosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartyno, atliekų apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių) nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, bendrosios veiklos ir administracinės sąnaudos).
14 punkte. Kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos – su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos (pavyzdžiui, kintamosios atitinkamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos sąnaudos: kuro ir tepalų įsigijimo sąnaudos, sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, inventorius ir kitos sąnaudos; kintamosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo sąnaudos).
25 punkte. Pastovioji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai:
25.1. nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas;
25.2. nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius;
25.3. gyventojų / darbuotojų skaičius.
26 punkte. Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 25 punkte nurodytą pastoviąją įmokos dedamąją.
27 punkte. Pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.
28 punkte. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų kintamąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas.
29 punkte. Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo paslauga ir atliekų tvarkymo paslauga. Komunalinių atliekų paėmimo paslauga suprantama kaip faktinis mišrių komunalinių atliekų paėmimas iš nekilnojamojo turto objekto savininko.
30 punkte. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybių nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Savivaldybių nustatyta tvarka deklaruoti galima ir ilgesnį kaip metai laikotarpį, kurį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu, jeigu asmuo pateikia savivaldybei arba Administratoriui išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus ar jų kopijas (žiūrint, kaip nustatyta savivaldybės). Nekilnojamojo turto objektų savininkai, deklaruodami, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, savivaldybių nustatyta tvarka taip pat deklaruoja, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės neperleidžiamos tretiesiems asmenims.Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys pateikia savivaldybių nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba Administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja kintamosios įmokos dedamosios dydį. Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, savivaldybė ar Administratorius gali prašyti šiuos dokumentus ar jų kopijas teikti periodiškai, bet ne dažniau negu 2 kartus per metus.
31 punkte. Kintamoji įmokos dedamoji nustatoma pagal vieną iš šių kintamųjų pasirinktinai:
31.1. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius ir tūris (dydis);
31.2. naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis;
31.3. atiduodamų komunalinių atliekų svoris;
31.4. atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma).
32 punkte. Savivaldybės kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektams gali pasirinkti tik vieną Taisyklių 31 punkte nurodytą kintamąją įmokos dedamąją.
33 punkte. Nustatant kintamąją įmokos dedamąją visų kategorijų nekilnojamojo turto objektams, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais (tai yra neturi konkrečios kategorijos nekilnojamojo turto objektams priskirtos įrengtos ir (arba) tik tos kategorijos nekilnojamojo turto objektams naudotis skirtos konteinerių aikštelės), gali būti taikoma viena iš šių kintamųjų pasirinktinai:
33.1. nekilnojamojo turto paskirtis ir plotas;
33.2. nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius;
33.3. gyventojų / darbuotojų skaičius;
33.4. atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) norma (remiantis nustatyta atliekų susikaupimo norma, jeigu ji savivaldybės sprendimu nustatoma).
34 punkte. Už kiekvienos kategorijos nekilnojamojo turto objektus, kurių savininkai naudojasi kolektyviniais konteineriais, mokėtina kintamoji įmokos dalis turi būti išdalyta (apskaičiuota) pagal vieną iš Taisyklių 33 punkte nurodytų kintamųjų pasirinktinai.
36 punkte. Į įmokos dydį negali būti įskaičiuojamos antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos.
Vadovaujantis nutarimu Nr. 384 savivaldybėms suteikta teisė nustatyti komunalinių atliekų vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sistemą ir įkainius. Daugelis komunalinių atliekų turėtojų pageidauja, kad rinkliava būtų apskaitoma vadovaujantis realiai teikiamomis komunalinių atliekų surinkimo paslaugomis. LVŽS Raseinių skyriaus nuomone tinkamiausia komunalinių atliekų pastoviosios dalies apskaita būtų pagal nutarimo 25.2. punktą – nekilnojamojo turto paskirtis ir objektų skaičius, o kintamosios dalies apskaita pagal 31.3. punktą – atiduodamų komunalinių atliekų svoris, arba 31.2. punktą – naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičius, tūris (dydis) ir ištuštinimo dažnis. Vadovaujantis šiais nutarimo punktais parengti Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatai ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodiką sudarytų aiškias sąlygas komunalinių atliekų tvarkymo įkainių sistemai.
Raseinių rajono savivaldybėje priimant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus ir Raseinių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodiką galimai nebuvo atsižvelgta į bešeimininkių atliekų tvarkymo reikalavimus deleguotus savivaldybėms.
Aplinkos ministerija nurodo, kad bešeimininkių atliekų tvarkymas – savivaldybėms deleguota funkcija. Kasmet savivaldybė atsiskaitydama už bešeimininkių atliekų tvarkymą nurodo, koks jų kiekis susidaro savivaldybėje. Šių atliekų tvarkymą savivaldybė finansuoja iš specialiųjų aplinkos apsaugos rėmimo programų. Ministerija pabrėžia, kad už bešeimininkes atliekas atsako ir finansavimą planuoja visos savivaldybės, o ne gyventojai. Todėl, jei savivaldybė savo biudžete nesuplanavo lėšų bešeimininkių atliekų tvarkymui, tai tik parodo, kad savivaldybė nevykdo įstatymais deleguotų pareigų ir mokestinę naštą užkrauna rajono gyventojams.
LVŽS Raseinių sk. pirmininkas Kęstutis Užemeckas