Speciali Raseinių rajono savivaldybės tarybos komisija siūlo pradėti procedūrą dėl Raseinių mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus pašalinimo iš pareigų. Tokia procedūra – pirmoji šalyje po tiesioginių merų rinkimų, kurie Lietuvoje vyko pernai kovą. Tokį sprendimą pirmadienį posėdžiavusi komisija priėmė keturiais jos narių balsais prieš tris, BNS patvirtino savivaldybės tarybos narys Steponas Nacius.
Pagal įstatymą, komisijos išvadą svarstys savivaldybės taryba ir turės priimti vieną iš sprendimų: kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar meras sulaužė priesaiką, nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų; arba nutarti, kad nėra pagrindo taikyti mero įgaliojimų netekimo procedūrą.
Už mero pašalinimą pasisakantis S.Nacius priekaištauja, esą meras vienašališkai priima sprendimus, kurie yra tarybos kompetencijoje. „Iš esmės visą laiką meras toliau apeliuoja, kad jis viską darė teisėtai, jam yra įstatymų suteikta galia vos ne būti vienvaldžiu vadovu, taryba tarsi tik patariamasis balsas, nors nieko nėra panašaus įstatymo nuostatose“, – sakė S.Nacius.
Dar nė metų pareigų neinantis meras A.Gricius BNS sakė nebijantis, jog bus pašalintas. Pasak jo, kaltinimai nepagrįsti ir teisme turėtų būti atmesti. „Tikrai nebijau būti pašalintas, aš jaučiuosi, kad aš esu teisus. Kaltinimai nepagrįsti, jie teigia, kad aš nepasirašiau tarybos sprendimų, aš juos visus pasirašiau“, – kalbėjo meras.
Klausiamas, ar nebus per daug sudėtinga dirbti susiklosčius tokiai situacijai taryboje, jei liks pareigose, A.Gricius sakė, kad dirbti ir šiuo metu nelengva, bet – įmanoma.
„Ta situacija ne šiandien yra susiklosčiusi, dirbti ir dabar nėra lengva, bet ką galiu pasakyti, visi kiti tarybos sprendimai, kurie buvo pateikti per paskutinius du tarybos posėdžius, beveik vienbalsiai buvo priimti ir patvirtinti, taip pat ir biudžetas. Sudėtinga dirbti, bet dirbant viską galima padaryti“, – sakė meras.
Procedūrą dėl mero atstatydinimo pradėję savivaldybės tarybos nariai jam priekaištauja, kad atsisakė į tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti naujos valdančiosios daugumos inicijuotus klausimus dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo, delsė pasirašyti priimtus tarybos nutarimus.
Įteisinus tiesioginius merų rinkimus buvo apsunkinta ir jų pašalinimo procedūra – nebeužtenka tarybos narių balsavimo, būtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada.
Po savivaldos rinkimų Raseiniuose valdančiąją koaliciją sudarė septyni „darbiečiai“, septyni socialdemokratai ir trys „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai iš 25 tarybos narių. Gruodį dėl nesutarimų iš koalicijos pasitraukus socialdemokratams, suburta nauja dauguma, kurią be socialdemokratų sudaro konservatorių, liberalų, visuomeninių rinkimų komitetų „Rasai“ ir „Tavo Raseiniai“ atstovai.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, mero atstatydinimo procedūrą galima pradėti, jeigu jis sulaužė priesaiką arba nevykdo įstatymuose nustatytų įgaliojimų. Iniciatyvą turi pareikšti ne mažiau kaip trečdalis savivaldybės tarybos narių.
Gavusi raštu pateiktą iniciatyvą savivaldybės taryba sudaro komisiją pateiktiems faktams ištirti. Šios išvadą apsvarsčiusi savivaldybės taryba priima vieną iš sprendimų – kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar meras sulaužė priesaiką, nevykdė įstatymuose nustatytų įgaliojimų; arba nutaria, kad nėra pagrindo taikyti mero įgaliojimų netekimo procedūrą.
Jeigu teismas nusprendžia, kad priesaika nebuvo sulaužyta, įstatymai nepažeisti, atstatydinimo procedūra nutraukiama. Jeigu padaroma priešinga išvada, savivaldybės taryba trijų penktadalių tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad meras neteko savo įgaliojimų. Pritrūkus balsų, meras lieka poste.
Šaltinis: BNS