Informacines technologijas pasitelkęs Raseinių krašto istorijos muziejus atkūrė trijų kalėjimo kamerų, kuriose buvo kalinami tautininkų režimui ir sovietinei sistemai neįtikę žmonės, atmosferą.
Raseinių krašto istorijos muziejus – kultūros įstaiga, veikianti tarpukariu statytuose arešto namuose. Kadaise juose stengtasi „perauklėti“ komunistuojantį Lietuvos jaunimą. Šalį okupavus sovietams, arešto namai tapo NKVD-MVD kalėjimu Nr. 9, į kurį buvo grūdami sovietinei santvarkai neįtikę žmonės.
Prieš trejus metus už europines lėšas rekonstruotame muziejaus pastate atkurtos kalėjimo kameros, kalinių pasivaikščiojimo kiemas, atstatytas prižiūrėtojų bokštelis. O šiemet, pasitelkus informacines technologijas, muziejaus lankytojams sudaryta galimybė virtualiai atsidurti tarp įkalintų žmonių, zujančių prižiūrėtojų, klausytis kalinių patiriamų išgyvenimų.
Įkvėpė filmas
Muziejininkė Loreta Kordušienė „Lietuvos žinioms“ pasakojo, kad atkurti 1932–1952 metų atmosferą įkvėpė pro vadinamuosius virtualios realybės akinius pamatytas dokumentinis filmas apie džiungles. „Tada ėmėme svarstyti, o kodėl 3D technologija neatkūrus Raseinių kalėjimo aplinkos“, – teigė ji. Muziejininkė pabrėžė, jog šiai idėjai pritarė ir Lietuvos kultūros taryba – skyrė 5 tūkst. eurų, 2500 eurų prisidėjo pats muziejus. Netrukus, pasikvietus į pagalbą sostinės informacinių technologijų specialistus, buvo imtasi darbo.
„Mūsų muziejuje jau treji metai yra įrengtos trys grotuotos kalėjimo kameros. Jose stovi gultai, kita įkalinimo įstaigoms būdinga atributika. Dabar kamerose galima išvysti stereoskopinius vaizdus“, – kalbėjo L. Kordušienė. Ji aiškino, kad lankytojai, užsidėję virtualios realybės akinius, vienoje kamerų mato vadinamųjų Smetonos laikų kalėjimą ir 1932–1940 metais už komunistinės ideologijos skleidimą nuteistus nepilnamečius, kitose kamerose – 1940–1941 ir 1945–1952 metais jau sovietiniame kalėjime kalinamus Lietuvos žmones, tarp jų – savo istoriją pasakojančią polinę kalinę Eugeniją Ivanauskaitę-Ennukson.
L. Kordušienė tikino, kad abiejų laikotarpių kalinius puikiai suvaidino 17 raseiniškių. Virtuali realybė leidžia išvysti juos besišnekučiuojančius, sugrūstus į dvivietę kamerą. Matyti ir sovietinis milicininkas, ir nelegalų raštelį įkalintiesiems perduodantis asmuo.
Jautėsi lyg kaliniai
Virtuali muziejaus ekspozicija buvo kuriama pusmetį. Anot L. Kordušienės, rūpesčių tuomet netrūko, net dėl to, kur gauti tų laikų apdarų. „Šią problemą išsprendėme aplankę dėvėtų drabužių parduotuves, dalį kitų pasiskolinome iš teatro studijos“, – sakė muziejininkė.
Visai neseniai pristatyta virtuali ekspozicija kelia didžiulį susidomėjimą. Ją aplankę žmonės prisipažįsta iš muziejaus išeinantys sukrėsti. L. Kodušienė domisi visos Lietuvos muziejų naujovėmis, bet jai neteko išgirsti, kad mūsų šalyje būtų sukurta daugiau tokių virtualių ekspozicijų. „Kai pristatėme šią ekspoziciją, netrukus mus aplankė Panevėžio miesto mokyklų vadovų asociacijos nariai. Visi įvertino ją kaip tikrai puikią ir dar nematytą“, – džiaugėsi L. Kordušienė.
Minėtos asociacijos pirmininkas, Panevėžio miesto Žemynos progimnazijos direktorius istorikas Romualdas Grilauskas „Lietuvos žinias“ tikino buvęs apstulbintas virtualios ekspozicijos. „Įėjęs į atkurtą kalėjimo kamerą ne tik matai išvargusius, susispaudusius kalinius, bet ir girdi, ką jie kalba, kokias komandas duoda prižiūrėtojai, o drauge pats jautiesi įkalintas su jais“, – pasakojo R. Grilauskas. Direktorius prisipažino patyręs stiprų slogų įspūdį, nejaukumą.
Šaltinis: http://lzinios.lt