Kasdienybė savo reglamentuota rutina tarsi panardina mus į tam tikrą transo būseną – iliuzinę nirvaną, kuri savo menamomis ribomis uždaro mus į riboto pažinumo erdvę. O ne!- vieningu balsu teigia daugybė oponentų. Pažvelkite aplink – ryškios spalvos ir stiprios emocijos, puikios galimybės, mes esame laisvi ir galime rinktis. Gal kažkaip panašiai galvoja ir auksinės žuvelės, nardydamos savo prabangiame akvariume tarp plastikinių koralų. Jos juk nežino , kad tai viso labo stiklinė dėžė, pripildyta vandens, o pasaulis prasideda (ar baigiasi?) už trapaus stiklo sienos.
O už trapios stiklo sienos, kurią mes, žmonės, daug protingesni už auksines žuveles, susikuriame savo vaizduotėje, prasideda improvizacija. Galima būtų ją pavadinti nežinomybe, į kurią nerti ryžtasi ne kiekvienas drąsuolis ar avantiūristas, bet bandyti verta. Žinoma, galima saugiai dėlioti kasdienybės pasjansą iš anksto pažymėtomis kortomis – darbo duoklė neįvardijamam ciesoriui, subalansuota pramogų, linksmybių ir reginių dozė kasdieniam ir šventiniam naudojimui, na ir retos susikaupimo ir meditacijos akimirkos, žvelgiant į kerinčius lentynų altorius vartojimo katedrose.
Taigi, apie improvizaciją mūsų gyvenime. Ar sąvoka „Raseinių džiazas“ plačiąja prasme yra įmanoma, pateisinama ir priimtina šioje monumentalioje, tarsi nepajudinama Žemaičio skulptūra aplinkoje? Ar galimas Raseiniuose koks nors Vilniaus pokeris? Atsakyti ne taip lengva, kuo baigsis laisva džiazo improvizacija, dažnai nežino net pats atlikėjas. Tuo labiau, jei tai avangardinė muzika, kur nėra jokios apčiuopiamos preliudijos, nei pabaigos, tik sumaištis įaudrintose emocijų smegenyse. Gal tada jau geriau nuosaikus žingsniavimas nuo šventės iki šventės, Dubysos vingiuose skambant gražiai muzikai …
Žinoma, visada atsiranda ramybės drumstėjų, kurie bando sukelti kokius nors neprognozuojamus brave noises. Bet kaip tik tuomet ir prasideda tikrasis žaidimas – pasikeitimas vertybėmis, kategorijomis ir sąvokomis. Ir šio žaidimo formos gali būti pačios įvairiausios – nuo muzikinės improvizacijos iki absurdo teatro. Dar vienas privalumas – šis žaidimas neturi jokių painių taisyklių ar apribojimų, vienintelė dalyvavimo sąlyga – atvirumas ir laisvas pasirinkimas. „Raseinių džiazas“, kaip gyvenimo stilius, ne kaip žurnalas ar (ne)gyvenimo būdo laida, tačiau gyvas ir natūralus, yra visiškai įmanomas…
Taigi, pagaliau nuo šios Ezopo vertos pasakėčios įžangos grįžkime prie esmės. Kaip jau suprato pašvęstieji, visi šie painūs išvedžiojimai yra apie „Urban Art“ festivalį , kurį jau ketvirtus metus įgyvendina Raseinių rajono kultūros centras. Šiais metais renginys prasidėjo balandžio 12 d. puikiu grupės „Brave Noises“ koncertu Raseinių autobusų stotyje. Vėliau programoje dar daug netikėtų ir įdomių įvykių, sekite informaciją portale www.raseiniukulturoscentras.lt ir fb paskyroje „Prabylančios miesto erdvės“.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Arūnas Kazlauskas
Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovas
no images were found