Raseinių centre, Vytauto Didžiojo ir Dubysos gatvių sankirtoje stovi universalinė parduotuvė. Gal ne visi raseiniškiai žino šio pastato istoriją. 1928 m. K. Lukšys Raseiniuose pastatė geriausią mieste mūrinį trijų aukštų namą, kuriame gyveno jo šeima: žmona Cecilija, dukros Irena, Birutė ir sūnus Vytautas. Name buvo viešbutis, nuo 1934 m. veikė modernus, dviejų aukštų, su ložėmis ir balkonu kino teatras „Romuva“, talpinęs 318 žiūrovų. Nuo 1936 m. Raseiniuose gyveno ir jis. Ketino įsikurti visam laikui. Nenujautė artėjant didžiausios Lietuvos tragedijos – 1940 m. sovietinės okupacijos, per kurią visas jo šeimos turtas, įskaitant filmavimo, fotografavimo bei garso įrašymo aparatūrą buvo bolševikų konfiskuotas. 1940 m. visa šeima ketino išvykti į JAV, bet sovietų valdžia neišleido.
Norėdamas savo kūryba sudominti Amerikos išeiviją, K. Lukšys stengėsi įamžinti žymiausius Lietuvos įvykius: 1924 m. pirmąją Dainų šventę Kaune, 1938 m. Tautinę olimpiadą, pirmąją ekskursiją į išvaduotąją Klaipėdą, iškilmes Veliuonoje atidengiant paminklą Vytautui Didžiajam 1930 m., „Žemaičio“ paminklo atidengimą Raseiniuose 1934 m. Aplankęs apie 100 lietuviškų kolonijų, surengė per 130 lietuviškų „krutamų paveikslų“ spektaklių. Pamatyti išsiilgtos Tėvynės vaizdus kino ekrane lietuviams tada prilygo stebuklui, o filmus lydėjo didžiulis populiarumas. Vėliau filmavo lietuvių emigrantų gyvenimą. Šiuos filmus vežė parodyti Lietuvos žmonėms. Taip tvirtindamas abipus vandenyno gyvenančių tautiečių ryšius, menininkas perplaukė Atlanto vandenyną 15 kartų. Vasarą dirbdavo Lietuvoje, žiemą Amerikoje.
Šiandien minime lietuviško kino kūrėjo ir operatoriaus Kazio Lukšio 130-ąsias gimimo metines. K. Lukšys gimė 1892 m. kovo 4 d. Vaizgirdonių kaime (Varėnos valsč.). Vos sulaukęs aštuoniolikos visiškas našlaitis, emigravo į Ameriką. Ten įgijo elektros mechaniko specialybę, tarnavo JAV kariuomenėje, lankė filmavimo kursus.
Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė K. Lukšį už nuopelnus Lietuvai apdovanojo Vytauto Didžiojo medaliu. Šiandien Kazio Lukšio vardas įrašytas Atminties Sienoje Raseinių krašto istorijos muziejuje tarp šimto kitų Lietuvai ir Raseiniams labiausiai nusipelniusių žmonių.
Nuotraukos iš RKIM rinkinių, LCVA.