Šių metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais iškritę itin gausūs krituliai daugelyje šalies rajonų viršijo normą ir sukėlė ilgalaikę žalą ūkininkams. Vanduo paskandino nenuimtą derlių, miestuose apsemti namų rūsiai ir sunkiai išvažiuojamos kai kurios gatvės.
Lietuvos viduryje esantis Raseinių kraštas, laimei, išvengė šios stichinės nelaimės skaudžių padarinių, bet irgi yra vietovių, kur vanduo padarė žalą žemdirbiams
– Gal jau žinote, kokie nuostoliai yra padaryti Raseinių krašto ūkininkams, kokiose seniūnijose yra daugiausiai nukentėjusiųjų? – paklausėme Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo Vilmanto Bacio.
– Šiuo metu dar yra renkama informacija apie žuvusius pasėlius, todėl tiksliai pasakyti apie rajono žemdirbių patirtus nuostolius dėl liūčių nesiryžčiau, nes juos sudarys ne tik žuvę pasėliai, bet ir negautos pajamos dėl suprastėjusios javų kokybės, papildomi jų džiovinimo ir kiti kaštai.
Didelė dalis ūkininkų dėl permirkusios dirvos nesugebėjo pasėti žieminių javų – tai jau taip pat užprogramuoti nuostoliai kitiems metams. Didelę įtaką turės ir tai, kaip sudygs ir kai peržiemos ekstremaliomis sąlygomis pasėtos žieminės kultūros.
Šiuo metu daugiausiai prašymų įvertinti žuvusius pasėlius yra gauta iš Girkalnio ir Raseinių seniūnijų ūkininkų, bet jų tikrai nėra labai daug.
– Aiškindamasi tikrąjį nuostolių mastą, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija renka informaciją apie kiekvieno žemės ūkio veiklos subjekto žuvusių pasėlių plotus. Duomenys bus reikalingi sprendžiant klausimus dėl žemės ūkio veiklos subjektų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, galimų sankcijų netaikymo, tiesioginių išmokų mokėjimo terminų paankstinimo. Taip pat šie duomenys galimai bus panaudoti sprendžiant dalinio patirtų nuostolių atlyginimo klausimus. Iki kurios dienos ir kur mūsų rajono ūkininkai gali kreiptis dėl žuvusių pasėlių?
– Duomenis apie žuvusius pasėlius rinks ir vertins Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, kuri apsilankys vandens pažeistose vietose iki 2017 m. spalio 27 d. Apibendrinti duomenys iki lapkričio 1 d. bus pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
Spalio 17 d. Žemės ūkio ministerijoje buvo suorganizuotas pasitarimas ekstremalios situacijos, susidariusios žemės ūkyje aptarti. Buvome informuoti apie tai, kad Lietuva kreipėsi į Europos komisiją dėl galimybės gauti finansinę paramą iš ES patirtų nuostoliams kompensuoti. Pasitarime buvo akcentuota tai, kad ir radus finansavimo šaltinį, nuostoliai galės būti dalinai kompensuot tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių šiais metais patirti nuostoliai viršys 30 proc. ūkio bendrosios produkcijos vertės trejų pastarųjų metų vidurkį.
– Ką dar turi žinoti nukentėję ūkininkai, pateikdami informaciją apie padarytą žalą jų ūkiuose?
– Reikia turėti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją, nurodyti kontrolinio žemės bloko numerį, lauko numerį ir žuvusių pasėlių tame lauke plotą, kiek yra hektarų.
– Tokių didelių nuostolių žemės ūkyje nebūtų, jeigu būtų įrengta ir gerai veiktų melioracija. Kokia yra padėtis šiuo klausimu rajone?
– Įrengtų drenažo sistemų funkcionavimas, manau, turėjo didelę įtaką nuimant šių lietingų metų derlių. Dalis ūkininkų, kurių laukuose drenažas veikė efektyviai, derlių nuėmė ir žiemines kultūras pasėjo laiku ir nuostolių beveik nepatyrė, nes tokiuose laukuose drėgmės perteklius iš dirvos pasišalina daug greičiau ir žemės ūkio darbus galima planuoti ir atlikti daug efektyviau.
Apie bendrą melioracijos sistemų būklę tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje galima pasakyti tik tiek – ji yra labai prasta ir nuolat prastėja. Vidutinis jų įrengimo amžius jau viršija 50 metų, o tai jau yra jų tarnavimo riba.
– Pastaraisiais metais bemaž pusė milijono eurų buvo skirta tvarkyti melioracijos sistemoms nuošaliose kaimiškose vietose. Čia didelė ar per maža suma vertinant melioracijos sistemų padėtį Raseinių rajone?
– Melioracijos sistemų būklei nuolat prastėjant, reikalingos vis didesnės investicijos jas rekonstruoti. Pastaraisiais metais iš valstybės biudžeto melioracijos sistemų remontui ir priežiūrai kasmet skiriama apie 300 tūkst. Eur, bet kasmet lėšų mažėja. Be to jos skiriamos tik valstybei priklausančių melioracijos griovių ir drenažo rinktuvų avarinių gedimų remontui.
Ar tai didelė suma, ar maža – spręskite patys. Galiu palyginimui pasakyti, kad iki ekonominio sunkmečio, tai yra iki 2009 metų šiai sričiai rajonui buvo skiriama per 600 tūkst. Eur.
– Apie melioracijos problemas rajone galima daug kalbėti. Reikia pasidžiaugti, kad darbai atliekami ir prie Raseinių miesto esančiose seniūnijose. Kurioms skiriama pirmenybė, kaip pasirenkami darbų rangovai?
Žemės ūkio ministerija, kuri finansuoja šiuos darbus, teisės aktais yra nustačiusi prioritetus. Jie yra teikiami valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos griovių remonto ir priežiūros darbams bei drenažo rinktuvų avarinių gedimų šalinimui žemės ūkio paskirties žemėje.
Taigi objektai parenkami vadovaujantis jau pateiktomis valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo, melioracijos darbų finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-211, 2005 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-271 „Dėl valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis einamiesiems tikslams finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje prioritetų“.
Rangovai melioracijos ir hidrotechninių statinių remonto darbams atrenkami konkurso būdu viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Konkursus laimi mažiausią kainą ir kokybiškas paslaugas pasiūlę tiekėjai.
Šaltinis: Raseinių rajono savivaldybė