Perskaitau naujosios valdančiosios daugumos pasirašytą interpeliaciją dėl rajono mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės, peržiūriu gruodžio 29-osios rajono Tarybos posėdžio vaizdo įrašą, ir nei savo akimis, nei ausimis patikėti, net protu suvokti negaliu. Aš kalbėsiu tik iš savo varpinės, tik kaip ilgametė kultūros darbuotoja, todėl iš karto sakau, kad vicemerei mesti kaltinimai išeina už sveiko proto ribų. Ar tai Gitana Rašimienė yra netaktiška, neetiška? Ar tai ji, pradėjusi pertvarką kultūroje, destabilizavo visą kultūros srities darbą?
Išsigando tvarkos
Kai rajono vicemerė Gitana Rašimienė ėmėsi konkrečių žygių kultūros srityje, kad įvestų tvarką, mes, nuoširdžiai ir sąžiningai savo darbą atliekantys kultūros darbuotojai, buvome tuo labai patenkinti. Nepatenkinti buvo gal tik tie, kurie suprato, kad pagaliau reikės pradėti dirbti, kad už nuosavų tvartų liuobą niekas pinigų nemokės. Bet dirbantiems žmonėms prirūgusi kultūros bala buvo jau kokti ir mes nuoširdžiai sveikinome būsimas permainas. Tik kažkodėl beįsivyrausianti tvarka labai nepatiko kai kuriems politikams ir jie ėmė tam visomis išgalėmis priešintis, ėmė priešiškai nuteikinėti kultūros darbuotojus. Prisiminkime, kiek pasipriešinimo sulaukė elementariausias rajono kultūros centro etatų normatyvų patvirtinimas. O juk tai padaryti buvo nebeišvengiama, nes visi kultūros darbuotojai buvo vienos pareigybės – kultūros ir meno darbuotojai. Tuo tarpu kultūros ministro patvirtintame pareigybių sąraše nurodoma, kad pareigybės turi būti įvardijamos pagal kultūros darbuotojo veiklos pobūdį. Raseinių kultūros centro įvairiuose teisės aktuose tos pačios pareigybės buvo įvardijamos kaip tik nori: vienąkart tas pats darbuotojas dirbo pagal vieną centro direktorės įsakymą vienoje pareigybėje, pagal kitą – kitoje, trečiąkart– dar kitoje. Labai panaši situacija buvo ir su aptarnaujančiu personalu, čia visi darbuotojai buvo vadinami irgi vienu vardu – aptarnaujantis personalas. Ir suprask, jei gudrus, ką žmogus pagal tokią pareigybę dirba: valo patalpas, vairuoja automobilį ar šluoja kiemą…
Kaimai niekam nerūpėjo
Iki šiol vyravusi tvarka tikrai buvo nesąžininga kaimų atžvilgiu. Kaimas buvo paliktas podukros vietoje, nes kultūros darbuotojas dirbo tik toje teritorijoje, kurioje yra kultūros namai. O šie yra tik didesnėse gyvenvietėse. Tuo tarpu gilesni kaimai buvo palikti likimo valiai. Laimė dar, kad rajone yra aktyvios kaimų bendruomenės, kurios ėmėsi ir kultūros puoselėtojų vaidmens, būrė žmonės, kad šie nebūtų iškrikę kas sau. Bet už tai, kaip sakoma, kultūros darbuotojams – nė ačiū, nes patys žmonės, už tai negaudami nė cento atlygio, ieško išsigelbėjimo iš beviltiškos padėties, patys organizuoja įvairiausius, nė kiek ne prastesnius nei kultūros darbuotojai, renginius. O kultūros darbuotojams belieka pasidėti pliusiuką apie įvykusį renginį. Nežinau, gal kitiems atrodo tai normalu, bet mano akimis nesąžininga, kai kultūros darbuotojai pasisavindavo visuomenininkų nuopelnus. Ėmė įsivyrauti labai prasta praktika, kai tuos pačius kaimo žmones imta „rūšiuoti“: tas – bendruomenės žmogus, o anas – kultūros, nors kaime tiek tų gyventojų ir tėra, žmones reikia vienyti, o ne skaldyti. Todėl reikia kuo nuoširdžiausiai dėkoti vicemerei Gitanai, kad ši ėmėsi keisti šią ydingą praktiką, stengėsi, kad meno vadovai pasiektų ir atokesnius kaimelius bei dirbtų ir su bendruomenių kolektyvais. Diskutuotinas klausimas, ar kultūros vadybininkai, kurie buvo numatyti, tikrai yra reikalingi. Pagal būsimą tvarką seniūnijoje turėjo likti tik vienas kultūros vadybininkas visiems seniūnijoje vyksiantiems renginiams koordinuoti, tačiau, mano nuomone, vadybininkai visai nereikalingi. Ar buvo nors vienas skundas, kad kažkam trūksta vadybininko? Manau, visi pageidauja daugiau meno vadovų. Ir vicemerė Gitana pirmoji šiuos žmonių norus išgirdo.
Visus išklausė
Pridėkite ranką prie širdies, mieli politikai, ir bent savęs garbingai paklauskite, ar iki tol buvo nors vienas rajono vadovas, apvažiavęs visas aliai vienos seniūnijas, susitikęs su visais kultūros darbuotojais, kaimų bendruomenių atstovais, seniūnais, seniūnaičiais? Nebuvo. Ar kuris politikų bent jau bandė išgirsti, ko žmonėms iš tikrųjų reikia? Ne, nes politikų tai nedomina, jie netgi bijo, jog gali išgirsti visai ne tai, ką norėtų. Jei būtų išgirdę, kad permainų kultūros srityje verkiant reikėjo, būtų turėję pripažinti, kad vicemerė dirbo labai gerai, kad ji ne žlugdė, ne destabilizavo kultūrą, kaip teigiama, o siekė tik gerų pokyčių. G. Rašimienė aplankė kiekvieną seniūniją, išklausė visus ir ieškojo optimalių sprendimų. Ar buvote, mieli politikai, nors viename tokiame susitikime? Ar girdėjote, kaip su džiaugsmu buvo sutinkama žinia, kad dabar piniginė bus bendra visiems seniūnijos kultūriniams renginiams, kad sueis seniūnas, kultūros darbuotojas, bendruomenių pirmininkai, ir visi kartu spręs bei susitars, kokiems renginiams tuos pinigėlius panaudoti, kam atiduoti prioritetus? O gal neramu girdėti, kad visi kone vienbalsiai pasisakė prieš koldūnų šventę? Gal ir ponai politikai mano, kad koldūnų valgymas yra kultūrinis renginys?
Susirūpino ir uždarbiu
Kodėl šiandien save politikais vadinantys ponai nedrįsta net prasitarti, kad tik G. Rašimienė susirūpino kultūros darbuotojų atlyginimais. Tai ji pirmiausiai ėmė rūpintis, kad būtų rasta galimybių meno vadovams apmokėti už nuvykimą į kolektyvus. Kieno, jei ne G. Rašimienės, dėka atsirado kultūros darbuotojų atestacijos? To niekada nėra buvę per visą istoriją. Tik 2014 metais ir tik G. Rašimienės iniciatyva buvo atestuota per 20 kultūros darbuotojų, kuriems suteikta III kvalifikacinė klasė, o tai reiškia, kad šie darbuotojai ėmė gauti 20 proc. atlyginimo priedą. Teisės aktų leidžiamas priedo dydis – nuo 5 iki 20 proc. Atestacinė komisija, kuriai vadovavo G. Rašimienė, skyrė priedų maksimumą. 2015-aisiais atestuota dar daugiau kultūros darbuotojų. Ir šias G. Rašimienės pastangas kultūros darbuotojų ir visos rajono kultūros labui Sigitas Vaičius vadina destabilizavimu? Manau, visiems būtų labai įdomu išgirsti, o ką gero kultūrai nuveikė pats S.Vaičius? Juk jis taip pat dirbo vicemeru. Mes kol kas iš jo nuopelnų žinome tik tiek, kad jam, kaip vicemerui, kuruojant kultūrą, buvo sumažinta apie 30 etatų. Ir tada jis kažkodėl nerėkė dėl destabilizavimo kultūroje, dėl kultūros naikinimo. Nurėžė per trečdalį etatų, ir ponui vicemerui Sigitui buvo gerai. Jau vien dėl šių savo nuopelnų S.Vaičius šiandien mažų mažiausiai turėtų patylėti. Kai prasidėjo S.Vaičiaus ir kitų tuometinių opozicionierių puolimas G. Rašimienės atžvilgiu, mes ją skatinome, prašėme tik nesustoti pusiaukelėje, eiti iki galo ir nesiklausyti jokių vaičių. Deja, šiandien matome, kuo baigėsi doro, darbštaus, visiems gero siekiančio žmogaus pastangos. Žmogaus, kuris dirbo rajonui, valstybei, o ne kažkokiai partijai, kuriam rūpėjo kiekvienas, net atokiausio kaimelio žmogus. Liūdna, labai liūdna… Matydama naujosios valdančiosios daugumos gebėjimus pasirašysiu slapyvardžiu.
Aušrinė V.
Šaltinis: savaitraštis Mūsų Raseiniams
Straipsnis vertas itin didelės diskusijos. Rašant apie kaime dirbančius kultūros darbuotojus reikia turėti bent minimumą supratimo apie šį darbą. Straipsnio autorė, pasivadinusi ilgamete kultūros darbuotoja, bijo pasirašyti savo pavardę, o tai rodo, kad jai tos pareigos yra išgalvotos. Rašykim pavardėmis kas ko nepadarė, o čia įžeidinėjimai visiems apie tvartų liuobą (tvartų niekas neliuobia, o liuobia gyvulius). Dėl atestacijų – viskas puiku, bet tai jau turėjo būti padaryta nuo 2005 metų, vadovaujant direktoriui A. Braukliui. Šiuo metu baisiausia, kad supriešinti kaimuose žmonės. Rašyti galima daug, bet rengiu straipsnį spaudai, tai šį kartą tiek.