Skandalai, neištikimybė, politiniai perversmai, skandalingi teismo procesai – kodėl jie mus taip traukia tiek realybėje, tiek kino ekranuose? Psichologų teigimu, to priežastis – vadinamosios žmogaus šešėlinės pusės.
„Kiekvieno mūsų pasąmonėje glūdi šešėlinės dalys. Intrigantai, sabotuotojai, skandalų ieškotojai. Kodėl jos yra? Tai agresijos dalis, kurią senovėje žmonės išreikšdavo realioje kovoje už būvį ir išlikimą. Agresija buvo išreiškiama fizine kova. Šiandien šis archetipas liko, jis niekur nedingo. Tačiau nebeturime, kur tos didžiulės kovinės energijos išreikšti. Žmogus viduje turi archetipinę laisvę, norą būti visiškai autentišku, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje tai sunku pasiekti tiesiogiai – todėl ieškome, kaip tai išlaisvinti kitais būdais“, – komentuoja psichologė Rosita Pipirienė.
Filmai ir serialai – galimybė išlaisvinti šešėlinę pusę
Pasak jos, visų rūšių menas suteikia galimybę netiesiogiai paleisti savo agresyviąją dalį, kuri yra kovotoja ir adrenalino ieškotoja, išleisti ją „pasiganyti“.
„Adrenalinas mums įkvepia gyvybės, suteikia stiprių emocijų. Dabar mes šių emocijų negalime išreikšti per veiksmą – nėra realių karų. Net su pandemija negalime kovoti pasitelkę ginklus. Todėl ta agresyvi mūsų dalis yra užgniaužiama. Ją išlaisvinti galime žiūrėdami filmus ir serialus, ypač kai ekrane rodomos tikros istorijos. Tada žmogus lengviau susitapatina su veikėjais, nes jie tikrai gyveno ir tai darė. Kažkada jau išgyventa drama bežiūrint serialą netiesiogiai tampa mūsų pačių drama“, – sako R. Pipirienė.
Žmonės, anot psichologės, žiūrėdami filmus ir serialus gali susitapatinti su įvairiais veikėjais – tiek auka, kuri galbūt apkaltinama neteisingai, tiek su agresoriumi, kuris puola ir gali būti destruktyvus, taip pat su gelbėtoju, kuriuo televizijos ekranuose dažnai būna teisėsaugos atstovai – policija ar detektyvai.
Įsitraukti į tikrą pasakojimą apie žmogaus dramą ir pasirinkti pusę, kurią palaikyti, kvies „Epic Drama“ kanale debiutuosiantis šešių dalių BBC mini serialas „Christine Keeler teismas“ . Tai ne tik istorija apie nuolatinį žeminimą kentusią jauną merginą, bet ir didžiausią XX a. sekso skandalą.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Didžiosios Britanijos spaudos dėmesys buvo nukreiptas į karo ministro John Profumo ir 19-os metų modelio Christine Keeler santykius. Tai, kad gerbiamas Vyriausybės narys rezgė romaną su jaunu modeliu, buvo tik ledkalnio viršūnė. Tikras skandalas kilo tuomet, kai modelis įsivėlė į susišaudymą-pagrobimą, kuris galiausiai ne tik sugriovė ministro karjerą, bet ir nuvertė tuometinę konservatorių Vyriausybę.
„Žiūrėdami tokią audringą istoriją galime išlaisvinti ir kitą savo pusę, patenkinti emocinius poreikius per vieną meno formų. Be to, dramos visada labai įtraukia ir įtaigiai veikia žiūrovus“, – akcentuoja psichologė.
Galimybė aukai prakalbėti ir būti išgirstai
Šešių dalių serialą, kuriam scenarijų parašė BAFTA apdovanojimą pelniusi romanistė ir scenaristė Amanda Coe, režisavo Andrea Harkin. Seriale surinkta įspūdinga aktorių komanda. Pagrindinį C. Keeler vaidmenį atliko Sophie Cookson, Stephen Ward įkūnijo Jamesas Nortonas, Mandy Rice-Davies suvaidino Ellie Bamber, nedorojo ministro John Profumo vaidmenį atliko Benas Miles, o jo žmonos Valerie Profumo – Emilija Fox.
Pasak serialo kūrybinės komandos, aktorę Amandą Coe labiausiai intrigavo galimybė atspindėti tai, ką jautė tuometinė 19-metė mergina, staiga atsidūrusi spaudos, Vyriausybės ir visuomenės dėmesio centre. Jai buvo nepaprastai svarbu atrasti tikrąjį merginos balsą.
„Teisingas sprendimas istoriją pateikti iš to herojaus, kuris tuo metu buvo užtildytas, perspektyvos. Mergina buvo per jauna, neįtakinga politiniuose sluoksniuose, neturėjo balso. Todėl labai svarbu savotiškai atstatyti pusiausvyrą, leisti šnekėti herojei, išgirsti istoriją jos lūpomis. Juk tuo metu, kai vyko veiksmas, ekonominė, kultūrinė ir socialinė situacija buvo priešiška moterų atžvilgiu“, – teigia R. Pipirienė.
Serialo kūrėjų teigimu, C. Keeler istorija aktuali ir šiandien, nes vis dar daugybė teismo bylų yra sprendžiamos žvelgiant tik per vyriškąją prizmę. Anuomet ji neturėjo progos papasakoti savo istorijos versijos, ja buvo manipuliuojama, ji buvo verčiama kalbėti ne tai, ką galvoja. Šis serialas tarsi proga jai pasisakyti, o žiūrovams – iš arti pamatyti, kokiais pančiais ištisus dešimtmečius buvo saistomos moterys.