Profesinė reabilitacija – neįgaliųjų integracijai į darbo rinką

Kaip sakoma, sveikata – didžiausias turtas, deja, ne visi gali pasigirti esantys visiškai sveiki ir darbingi, o ypač skaudu, kai sveikatos netenkama po traumos ar netikėtos sunkios ligos ir ilgą laiką buvęs darbingas žmogus staiga tampa neįgalus. Lietuva dar negali pasigirti visapusiška neįgaliesiems pritaikyta aplinka, tačiau sąlygos tokiems žmonėms integruotis į visuomenę po truputį gerėja: jau nieko nestebina neįgaliesiems skirtos automobilių parkavimosi vietos, garso signalus skleidžiantys šviesoforai ar specialūs pakylos takai užvažiuoti neįgaliųjų vežimėliu prie įstaigų. Tačiau, ar sunku neįgaliam žmogui įsidarbinti? Neturinčiam sveikatos galimybes atitinkančios profesinės kvalifikacijos neįgaliajam gali pagelbėti dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje, kurią organizuoja darbo birža.

Kas yra profesinė reabilitacija?

Dalyvaudami profesinėje reabilitacijoje neįgalūs asmenys profesinio mokymo, fizinės reabilitacijos ir psichologinio poveikio priemonėmis gali padidinti savo kompetencijas bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje, kitaip tariant, profesinėje reabilitacijoje neįgalusis ne tik įgis reikalingų darbui žinių, bet ir turės galimybę įgyti naują profesiją bei dalyvauti sveikatą stiprinančiose priemonėse.

Kas gali dalyvauti profesinėje reabilitacijoje?

Profesinė reabilitacija skirta sunkią ir vidutinę negalią turintiems asmenims (nuo 0 iki 45 proc. darbingumo lygio). Profesinėje reabilitacijoje gali dalyvauti ne tik bedarbiai, bet ir turintys užimtumą asmenys (dirbantys, vykdantys savarankišką veiklą ir kt. neturintys bedarbio statuso asmenys).  

Kuo profesinė reabilitacija patraukli neįgaliesiems?

Organizuodama profesinę reabilitaciją, darbo birža asmeniui, dalyvaujančiam profesinės reabilitacijos programoje, apmoka visas išlaidas: profesinį mokymą, apgyvendinimą, maitinimą ir kelionės išlaidas. Be to, moka ir profesinės reabilitacijos pašalpą, jos mėnesinis dydis yra ne mažesnis negu dvi tuo metu galiojančios valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos – 260 Eur (nuo 2018-01-01 galiojantis valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydis – 130 Eur). Profesinės reabilitacijos pašalpa asmeniui skiriama nuo pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa skiriama ir mokama neatsižvelgiant į kitas asmens gaunamas pajamas. Profesinės reabilitacijos paslaugos neįgaliam asmeniui gali būti finansuojamos iki 12 mėnesių trukmės. Asmeniui, baigusiam profesinės reabilitacijos programą, neįsidarbinus nėra numatoma atsakomybė grąžinti lėšas.

Kur organizuojama profesinė reabilitacija?

Šiuo metu Lietuvos darbo birža pasirašiusi sutartis su 12 profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų. Tai VšĮ „Palangos reabilitacijos ligoninė“, VšĮ „Valakupių reabilitacijos centras“ Vilniuje ir Kaune, VšĮ „Vilties žiedas“ Kaune, VšĮ „Trakų neįgaliųjų užimtumo centras“, VšĮ „Profesijų spektras“ Druskininkuose ir kitos, kurios siūlo įgyti informacinių technologijų ir reklamos kūrimo, administravimo, meno ir amatų, paslaugų teikimo ir įvairių kitų profesijų grupių. Kauno TDB Raseinių skyriaus organizuotoje profesinės reabilitacijos priemonėje neįgalieji mokėsi staliaus, santechniko, apskaitininko, meno dirbinių iš odos gamintojo, fotografo profesijų.

Kviečiame sunkią ir vidutinę negalią turinčius asmenis (nuo 0 iki 45 proc. darbingumo lygio), norinčius dalyvauti profesinės reabilitacijos priemonėje, kreiptis į Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyrių, 206 kab., vyr. specialistę G.Šimkevičienę, tel. (8 428) 52702, el. p. grazina.simkeviciene@ldb.lt