Politikų pajėgos beveik susilygino

Keistai smagus buvo lapkričio mėnesio Raseinių r. savivaldybės tarybos posėdis. Salėje ne kartą griaudėjo skambus juokas. Nesvarbu, ką politikai aptarinėjo: ar naujų automobilių nuomą, ar kapinių steigimą, ar bažnyčios tarnų „šeimynines“ padėtis… Posėdžio stebėtojams tiesiog buvo linksma. Neliūdėjo, manau, ir žiūrėjusieji tiesioginę transliaciją. Ne prieš gera tokios linksmybės, sako išmintinga mūsų Tauta. O gal atvirkščiai?

Ne tik Tautiška giesmė

Tradiciškai Savivaldybės tarybos posėdis pradėtas Tautiška giesme. Po jos meras Algirdas Gricius kreipėsi į politikus, siūlydamas dviem kolegoms suteikti žodį posėdžio pradžioje. Pirmasis kalbėjo Savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkas Matas Skamarakas. Jis informavo politikus sulaukęs rinkėjų priekaištų, kad Savivaldybės tinklalapyje tik du Tarybos nariai – pats pranešėjas bei Andrius Bautronis yra viešai paskelbę mobiliųjų telefonų numerius, nors tarnybinius įrenginius turi net 11 kolegų. Be to, daugiau kaip pusės, t. y. 13 išrinktųjų elektroniniai paštai perpildyti ir jis pasiūlė juos išsivalyti, kad laiškia galėtų pasiekti adresatus.

Tvarkiečiai pripažino klaidą

„Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vidmantas Karabinas perskaitė pareiškimą, kuriuo pranešė, kad jo vadovaujamos frakcijos balsavimas už Remigijaus Ačo kandidatūrą į administracijos direktoriaus pareigas buvo klaida. Dokumente teigiama: „Pastebime ir tai, kad įdarbinami artimai su administracijos direktoriumi susiję žmonės. Kai kurie yra pažeidę darbo drausmę ar nusižengę įstatymams. Dėl galimai neskaidrių autobusų pirkimų iš UAB ANRE, kurios steigėjas buvo Remigijus Ačas, spaudoje esame minimi ir mes, kaip partija, nors niekaip su tuo nesame susiję. Šiuo metu iš gyventojų nusiskundimų ir spaudos matome, kad administracijos direktorius, kaip valstybės tarnautojas, su pavaldžiu specialistu vykdo prievartinį žemės supirkimą nežinomam privačiam investuotojui, kuriant Viduklės pramonės parką. Mūsų požiūriu yra vykdoma ir daugiau neskaidrių dalykų. Todėl mes, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos nariai Raseinių rajono savivaldybės taryboje, nematome galimybių dirbti valdančiojoje koalicijoje administracijai vadovaujant Remigijui Ačui. “ Pareiškimą pasirašė visi frakcijos nariai: Vidmantas Karabinas, Aldona Ona Radčenko, Petras Vežbavičius.

Rūpestis dėl lietaus

Tarybos nariai nutarė palengvinti dviejų – Užkalnių ir Viduklės – bendruomenių naštą bei kompensuoti jų patalpų šildymo sąnaudas. Raseiniuose paviršinių nuotekų tvarkytojo misija patikėta UAB „Raseinių vandenys“. Iki šiol savivaldybėje atsakingų už po lietaus skęstantį miestą tarsi ir nebuvo, tačiau šiemetinė vasara pareikalavo nebeatidėlioti  sprendimo, kuris būtinas, nes Raseiniuose nėra lietaus kanalizacijos infrastruktūros, todėl dabar rūpestis dėl jos įrengimo bei eksploatacijos teks „Raseinių vandenims“. Kai kurie politikai susirūpino, ar nedidės mokesčiai gyventojams? Valdemaras Jacikas visus paguodė: „Jei įsivaizduosime, kad viskas nemokamai, tai nemokamai yra  tik sūris pelėkautuose.“

Vidmantą Karabiną domino, kaip ši naujovė „palies kiekvieno privataus namo gyventojo interesus“. Jis klausė,  kaip bus apskaičiuojami mokesčiai, o sprendimo projektą pristatęs Robertas Pareigis sakė, kad „Taryba kažkada turės patvirtinti tarifus už lietaus kanalizacijos tvarkymą“. Meras Algirdas Gricius situaciją pakomentavo taip: „Šiemet daugiau lijo ir daugiau gyventojų prašymų gavome sutvarkyti paviršines nuotekas. Raseiniuose nėra už tai atsakingų, todėl „Raseinių vandenims“ šiuo sprendimu ir pavedame daryti tvarką šioje srityje.“

Pasiklydo dokumentuose?

Svarstant klausimą dėl Telšių vyskupijos Nemakščių Švš. Trejybės parapijos prašymo suteikti 170,04 Eur vietinės rinkliavos  lengvatą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už religinės paskirties objektus, tarybos posėdžių salėje kaip kokiame humoro šou nugriaudėjo juokas. Mat, labai aktyviai posėdyje dalyvavęs Linas Bielskis, „susipainiojo“ Tarybos sprendimo projekto eilutėse ir  „sukryžmino“ dviejų interesantų prašymus: parapijos bei konkretaus žmogaus, deklaruojančio gyvenamąją vietą Daugėliškių kaime. Vyras prašė atleisti nuo vietinės rinkliavos  mokesčio , „priskaičiuoto už jo šeimos narius“, nes faktiškai gyvena kitu adresu. Taigi, L. Bielskis ir pasiteiravo R. Pareigio, „kas klebono šeimos nariai ?“. Klausimą pristatęs Savivaldybės tarnautojas paaiškino politikui, kaip reikia dokumentus skaityti. Triukšmui salėje nurimus, Tarybos nariai padiskutavo, kokios galimybės prašymus tenkinti. Nemakščių parapija sulaukė teigiamo atsakymo, o Daugėliškių kaime gyvenamąją vietą deklaruojantis, tačiau ten negyvenantis žmogus priskaičiuotus mokesčius susimokėti turės. Mat, vietinės rinkliavos mokestis mokamas vieną kartą ir tuo adresu, kurį deklaruoji, o ne ten, kur faktiškai „šiukšlini“.

Vėl aibė nusišalinimų

Kiekvieną kartą, kai tik politikams tenka spręsti žemės mokesčių klausimus, ketinimus nusišalinti reiškia meras A. Gricius bei dar mažne dvidešimt Tarybos narių. Jei visi nusišalintų, nebebūtų, kas posėdį tęsia. Antanas Kilčauskas ta proga irgi palinksmino salėje sėdinčius: „Suprantu, kad tie, kurie nusišalina, nebalsuos dėl leidimo nusišalinti.“

Apie nusišalinimus komiteto posėdžiuose ar įrašant analogiškus klausimus į posėdžių darbotvarkes nė nekalbama, nes tektų keisti net kelis norminius aktus.

„UŽ“ žemės mokesčio (išskyrus kolektyvinių sodų sklypus) sumažinimą per pusę politikai balsavo vienbalsiai.

Apskritai už didžiąją dalį iš visų tame posėdyje daugiau kaip trisdešimties svarstytų klausimų buvo balsuojama gana draugiškai, tik keletas principinių nesutarimų rodė, kad Raseinių savivaldybės Tarybos politikų pajėgos tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicijoje beveik susilygino.

Komunistavimas – tikėjimo klausimas

Nekolegišką politikų bendravimą kritikavo tarybos Etikos komisijos narė A. Radčenko. Ji sakė: „Gėda dėl patyčių. Mes gi visi padorūs žmonės esam. Tyčiojamės vieni iš kitų. Komunistuojam. Orakuluojam, klausinėdami ar atsakinėdami. Be to, kai prieš posėdį einama pas administracijos direktorių „apsitarti“, tai nėra nei pozicijos, nei opozicijos.“ A. Radčenko netrukus sulaukė nuolatinio savo oponento, regis, dabar opozicinėje stovykloje, S. Vaičiaus atsako: „Gera replika. Tik reikia įvardinti, kas ten eina pas direktorių tartis, nes nei mes, nei jūs neiname. O dėl komunistavimo – tai tikėjimo klausimas…“

Kapinės per mažos ar per didelės?

Penkiolikai balsų – UŽ, dešimčiai – susilaikius, Tarybos nariai nutarė kartu su privačiu partneriu steigti naujas kapines Dumšiškių kaime. Politikai, administracija bei privatus partneris per 22 partnerystės metus užtikrins „laidojimo vietų rezervą 25 metams“. Savivaldybė šio objekto įrengimui ketina investuoti per 4 milijonus eurų.

Linui Bielskiui būsimosios kapinės pasirodė per didelės. Jis paskaičiavo, kiek vidutiniškai per metus Raseiniuose žmonių miršta, priminė, kokie didžiuliai emigracijos srautai, todėl ne visi Amžinojo poilsio atgula gimtojoje žemėje. Pasvarstęs, kad Savivaldybė privačiam investuotojui kasmet mokės trečdalį milijono, garsiai mąstė, gal kremavimas atsieina pigiau?

Aurelija Rimkienė teiravosi, ar analogiškų projektų neremia ES struktūriniai fondai ir sulaukė neigiamo atsakymo.

Kitiems Tarybos nariams magėjo sužinoti, kuriam laikui užteks laidojimo vietų būsimosiose kapinėse, o meras A. Gricius paaiškino, kad „kapavietė saugoma 20 metų. Po to į tą pačią vietą galima laidoti naujus žmones. Kapaviečių tarnavimo laikas – iki begalybės.“

  1. Vežbavičiui – priešingai nei L. Bielskiui, būsimosios kapinės pasirodė per mažos, nes 8 ha telpa trys tūkstančiai šeimyninių kapų, o 2 ha – du šimtai individualių kapaviečių. Jis argumentavo, kad per metus Raseiniuose miršta iki trijų šimtų žmonių. Šis politikas pritarė naujųjų kapinių steigimui. S. Vaičiui objektas pasirodė per brangus besąs, todėl jis mano, kad kapines įrenginėjant etapais su šiuo darbu puikiausiai susitvarkytų savivaldybės komunalininkai ir nereikėtų samdyti privataus partnerio. Jis siūlė atidėti klausimo sprendimą.
  2. Jacikas teigė, kad 2019 metais Raseiniuose nebeliks laidojimo vietų. Tuomet Dumšiškių kaime teks „įkasti lentelę su užrašu „Kapinės“. Taip būdavo nežinau kokiame amžiuje, kai žmonės ant kalniuko kasė duobes ir kaip šuniukus vienas kitą laidojo“.

Po balsavimo meras A. Gricius priminė, kad naujų kapinių steigimo klausimas Raseiniuose aptarinėjamas nuo 1993 metų. Jis dėkojo tarybos nariams už teigiama balsavimą, nes pati Savivaldybė neturi tiek pinigų, kad be privataus partnerio įrengtų Dumšiškėse Amžinojo poilsio vietą.

Seniūnams tiks ir laužas?
Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto iniciatyva į Tarybos posėdžio darbotvarkę įrašytas papildomas klausimas dėl naujų lengvųjų automobilių nuomos konkurso paskelbimo. Ketinama nuomoti 5 naujus automobilius. Administracijos direktorius Remigijus Ačas paaiškino, kad dar nežinia, kas tais naujaisiais automobiliais važinės, tačiau viešai pažadėjo seniūnams atiduoti dabar Savivaldybės turimas „pačias blogiausias mašinas“. Sprendimo projekte nurodoma, kad vieno automobilio mėnesio nuoma Savivaldybei kainuos „ne daugiau 550 eurų“.

  1. Ačas pranešė, kad nutraukė jau įvykusį „Raseinių autobusų parko“ organizuotą automobilių nuomos konkursą ir skelbs naują.
  2. Bautronis perklausė, ar girdėjo seniūnai, kad gaus prasčiausius automobilius? Ir domėjosi, gal pirkimas išsimokėtinai būtų naudingesnis?
  3. Bielskis teiravosi, ar tie penki automobiliai bus vienos ar skirtingų markių, į tai R. Ačas šiam paaiškino, kad „nebus nė vieno keturiais ratais varomo. Džipas gali būti ir dviem, ir keturiais ratais varomas. Be to, nuomojant automobilius pagal vienodus parametrus, „išlošiam ant kainos“. Skirtingas markes nuomojant, tektų mokėti brangiau“.
  4. Vaičius siūlė „seniūnams skirti geras, pravažias mašinas, o valdininkams, kurie laksto į Vilnių, tinka ir dabar turimos”.
  5. Karabinas suskaičiavo, kad 25 000 Eur kainuojantis automobilis nuomojant per 5 metus pabrangsta iki 33 000 Eur. Į tai sureagavo V. Kuzmarskis ir pasiūlė kolegai įsigyti naują… kalkuliatorių.

Už naujų automobilių nuomą balsavo 13 politikų. Po balsavimo pasipylė replikos. R. Kunickas pasiūlė idėją Lietuvai, sakydamas, kad „Tarybos nariai ir seniūnai galėtų persėsti ant žirgų“.